Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

http://stefangisla.bloggar.is

Jį, ég ętla sem sagt aš blogga eitthvaš į http://stefangisla.bloggar.is nęstu daga, žar til annaš veršur įkvešiš. Sjįumst žar!

Hér skilur leišir

hér skilur leišir
hurš fellur aš stöfum
og ég
- śti -
meš sorg ķ huga
į leiš ķ nżja óvissu


mbl.is Davķš og Haraldur ritstjórar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Danmörk er land įrsins!

Ų-męrketĶ framhaldi af pistli mķnum ķ gęr um notkun varnarefna ķ dönskum landbśnaši, finnst mér įstęša til aš geta žess sérstaklega, aš Danmörk er land įrsins 2009 ķ lķfręnni framleišslu. Žetta var įkvešiš į kaupstefnunni Biofach ķ Nürnberg ķ fyrra, enda er Danmörk eitt af žeim löndum sem lengst eru komin ķ ręktun og markašssetningu į lķfręnum afuršum. Tölurnar sem ég nefndi ķ gęr eru mešaltöl, en efni af žvķ tagi sem žar voru til umręšu eru hvergi notuš ķ lķfręnni ręktun. Žvķ fer sem sagt fjarri aš allir danskir bęndur śši akrana sķna meš eitri žrisvar į įri!

Hin įrlega Biofach-kaupstefna ķ Nürnberg er stęrsta kaupstefna ķ heimi žar sem lķfręn framleišsla er ķ ašalhlutverki. Į hverju įri er įkvešiš žar hvaša land skuli vera land įrsins į komandi įri. Viškomandi land fęr sķšan sérstaka kynningu į nęstu kaupstefnu. Žannig var dönskum vörum hampaš sérstaklega į kaupstefnunni sķšasta vetur, en žar sżndu um 2.750 ašilar samtals um 8.900 mismunandi vörur.

Nś eru rśmlega 160.000 hektarar af ręktunarlandi ķ Danmörku vottašir fyrir lķfręna framleišslu, eša um 6% af öllu žarlendu landbśnašarlandi. Örfį lönd eru komin lengra į žessari braut. Hérlendis er hlutfalliš lķklega nįlęgt 1%.

Nįnari upplżsingar um žetta allt saman er m.a. aš finna į eftirtöldum slóšum:
Orš dagsins 26. febrśar 2008
Matvęlastofnun Danmerkur
Organic-world.net


Į aš banna bönn?

Stundum dettur mér ķ hug aš sumir haldi aš regluverkiš okkar sé einhver gjöf frį gošunum, sem ekki megi hrófla viš. Hverju reiddust žį gošin žegar žaš regluverk brast į sem vér nś vinnum eftir? Ķ žvķ regluverki eru nefnilega alls konar bönn! Eru nż bönn žį bannašri en gömul bönn? Eša ętti kannski aš banna öll bönn?

Reykingar eru mjög sérstakt fyrirbęri frį félagshagfręšilegu sjónarmiši, vegna žess hversu mörgum daušsföllum žęr valda og hversu dżrar žęr eru fyrir heilbrigšiskerfiš. Varla er hęgt aš finna neinn annan įmótastóran lķfsstķlstengdan vanda, a.m.k. ekki hérlendis. Žess vegna er ešlilegt aš menn beini sjónum sķnum aš reykingum ķ žessu sambandi.

Žeir sem reykja gera žaš gegn betri vitund, eša meš öšrum oršum vitandi žaš aš meš reykingunum auka žeir lķkurnar į heilsutjóni, ótķmabęrum dauša og hįum kostnaši fyrir samfélagiš. Eiga hinir aš samžykkja žaš oršalaust aš žessum kostnaši sé velt yfir į žį, eins fyrirsjįanlegur og hann er?

Viš žurfum sķfellt aš velta žvķ fyrir okkur į gagnrżninn hįtt til hvers viš viljum nota sameiginlega sjóši okkar. Žeir eru jś ekki óžrjótandi, allra sķst nś um stundir. Viljum viš t.d. nota žį til aš greiša kostnaš sem reykingamenn valda okkur vķsvitandi?

Žaš eru til fleiri leišir en boš og bönn. Ein leišin er aš skilgreina kostnaš heilbrigšiskerfisins vegna reykinga og sjį svo til žess aš skattlagning tóbaks dugi til aš standa undir žeim kostnaši. Žar meš sętu reykingamenn sem hópur einir uppi meš reikninginn. Žarna žarf aš beita fremur flóknum reiknikśnstum, en sjįlfsagt er žessi leiš alveg fęr. Bann viš sölu tóbaks er žó lķklega einfaldara ķ framkvęmd, žó aš banni fylgi eflaust alltaf smygl, svartamarkašsbrask og ašrar aukaverkanir.

Reykingafólk er upp til hópa vęnsta fólk, rétt eins og annaš fólk. En ég er frekar mótfallinn žvķ aš žaš fįi óhindraš aš velta žeim sértęka kostnaši sem žaš veldur samfélaginu meš hegšun sinni, yfir į hina sem ekki reykja. Vališ ętti ekki aš standa į milli reykleysis og nišurgreiddra reykinga ķ boši samfélagsins, heldur į milli reykleysis og reykinga meš öllum žeim kostnaši sem žeim fylgir. Žaš vęri lķka ķ samręmi viš mengunarbótaregluna (e. Polluter Pays Principle).


mbl.is Heimdallur andvķgur sölubanni į tóbaki
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvašan kemur maturinn?

pesticidspray_tekstŽaš er gaman aš lesa skemmtilegar bękur. Žess vegna tók ég mér smįstund įšan til aš fletta einni slķkri, nįnar tiltekiš bókinni Bekęmpelsesmiddelstatistik 2008, sem Umhverfisstofnun Danmerkur (d: Miljųstyrelsen) gaf śt į dögunum. Žar kemur fram aš Danir voru duglegir aš śša akrana sķna meš eitri ķ fyrra. Heildarnotkun varnarefna ķ dönskum landbśnaši var sem sagt rétt tęplega 4.000 tonn į įrinu 2008. Svoleišis tala segir nįttśrulega ekkert ein og sér, en žarna var um aš ręša 20% aukingu frį fyrra įri, en įrin žar į undan hafši efnanotkunin bara veriš į hęgri uppleiš. Til aš setja žetta ķ annaš samhengi, žį samsvaraši notkunin 2008 rśmum 0,7 kķlóum į hvert danskt mannsbarn.

Ég ętla ekkert aš fara aš endursegja alla bókina hér, enda vil ég ekki eyšileggja įnęgju annara af žvķ aš lesa hana. Ég ętla samt aš upplżsa, aš Danirnir nota žó nokkuš margar geršir af varnarefnum ķ herferšum sķnum gegn illgresi og óvęru. Alla vega komust 190 mismunandi efni (tališ ķ virkum innihaldsefnum) viš sögu hvaš žetta varšar į įrinu 2008. Ég nenni ekki aš telja žau öllu upp, en ętla aš smella hérna inn töflu sem sżnir žau 10 vinsęlustu ķ heilum tonnum tališ - meš dönskum rithętti. Lęt hin 180 liggja milli hluta:

EFNITonn
glyphosat1.562
prosulfocarb580
mancozeb521
chlormequat-chlorid296
pendimethalin167
MCPA129
cupricarbonat basisk101
boscalid85
metamitron58
epoxiconazol50


Žessi efni eru til margra hluta nytsamleg. Žannig eru glyphosat, prosulfocarb, pendimethalin og MCPA öll notuš til aš eyša illgresi. Chlormequat er hins vegar notaš til aš stjórna vexti plantna, og mancozep og epoxiconazol eru sveppaeitur. Skordżraeitur kemst hins vegar ekki į topp-10 listann. Ķ žeim flokki voru Tau-fluvalinat og cypermethrin vinsęlust, en į įrinu 2008 seldust rétt rśm 9 tonn af hvoru efni ķ Danmörku.

En hvķ er ég aš skrifa um žetta? Jś, mér finnst umhugsunarefni hversu grķšarlega mikiš af eiturefnum er notaš ķ landbśnaši vķša um heim. Danir eru reyndar eftir žvķ sem ég best veit algjörir smįkarlar ķ žessum efnum. Bęndur ķ sunnanveršri Evrópu hafa a.m.k. veriš taldir mun stórtękari. Ķ Danmörku var hver blettur ręktunarlands śšašur meš varnarefnum aš mešaltali rśmlega žrisvar įriš 2008 (26% aukning frį įrinu įšur), en žaš žykir vķst nęsta lķtiš vķša annars stašar.

Varnarefnin skila sér ašeins ķ litlum męli į diskinn minn žegar ég borša afuršir af žessum velśšušu ökrum. En žaš žarf žokkalega mikla orku til aš framleiša allt žetta efnasull, flytja žaš į milli staša og koma žvķ į akurinn. Svo hefur žetta nįttśrulega sķn įhrif į lķfrķkiš, bęši žaš lķfrķki sem žvķ er ętlaš aš hafa įhrif į og annaš. Mikiš af žessu brotnar fljótt nišur, en annaš safnast kannski einhvers stašar upp, svo sem ķ lķfverum eša grunnvatni.

veljum_islensktĮlyktun žessa pistils er: Veljum ķslenskt! Hérlendis eru notkun varnarefna ķ landbśnaši algjörlega hverfandi!

Žeir sem vilja lesa žessa umręddu bók geta nįlgast hana į http://www.mst.dk/NR/rdonlyres/537262CB-C471-4596-A498-8EB2F9530AA6/0/Bekęmpelsesmiddelstatistik2008.pdf. Svo er lķka įgęt samantekt į heimasķšu dönsku upplżsingamišstöšvarinnar um umhverfi og heilsu, nįnar tiltekiš į http://www.miljoeogsundhed.dk/default.aspx?node=6610. Žar fékk ég „lįnaša“ myndina sem fylgir žessari fęrslu.

„Bon appetit“


Rigningarvķsa

Nśna rignir nęstum allt ķ klessu
og Noršurmżrin fer į bólakaf.
Er žaš góšur Guš sem stjórnar žessu?
Getur 'ann ekki lęrt aš slappa af?


Višskiptatękifęri fyrir Ķslandspóst og Nepal?

Viš fyrstu sżn viršist mér fréttin um komu Ollie Rehn gefa fyrirheit um višskiptatękifęri fyrir ķslensk fyrirtęki ķ fjarskiptum og skyldum greinum. Ég sé nefnilega ekki betur en Evrópusambandiš sé komiš mun skemmra ķ žvķ en viš aš nota nśtķmatękni į borš viš póstsendingar, svo ekki sé nś talaš um tölvupóst. Žvķ viršist mér einsżnt aš Ķslandspóstur bjóši Ollie žjónustu sķna viš aš koma pappķrum į milli landa. Jafnframt gęti Nepal ķ Borgarnesi, eša eitthvert annaš fyrirtęki sem hefur sérhęft sig ķ hugbśnašargerš og tölvusamskiptum, bošiš honum snjallar lausnir sem gera žaš mögulegt aš senda gögn meš tölvupósti heimshorna į milli.

Eša tók Ollie kannski of djśpt ķ įrinni žegar hann sagši aš megintilgangurinn meš heimsókn sinni hafi veriš aš afhenda stjórnvöldum spurningalista?


mbl.is Olli Rehn afhendir spurningar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bitruhįls 11. september: Fjallvegahlaup nr. 16

Eins og margir vita į ég žaš til aš hlaupa yfir fjallvegi mér til skemmtunar. Žetta įhugamįl fékk ég ķ fimmtugsafmęlisgjöf frį sjįlfum mér fyrir rśmum tveimur įrum. Gjöfinni fylgdi sį žrķžętti tilgangur aš kynnast eigin landi, halda mér ķ žokkalegu standi į sextugsaldrinum og hvetja ašra til heilnęmrar śtivistar. Föstudaginn 11. september nk. kl. 16.00 ętla ég aš hlaupa 16. fjallveginn (af 50) ķ žessum afmęlispakka. Aš žessu sinni liggur leišin yfir Bitruhįls į Ströndum um svonefndan Fjaršarhornssneišing, frį Stóra-Fjaršarhorni ķ Kollafirši aš ęskuheimili mķnu aš Gröf ķ Bitru. Öllum er velkomiš aš slįst ķ hópinn, en gott vęri žó aš frétta af slķkum įformum fyrirfram.

Žessi leiš yfir Bitruhįls er um žaš bil 10-11 km, en lįgmarksvegalengd fjallvega ķ afmęlispakkanum er 10 km. Hękkunin er ķ žessu tilviki eitthvaš um 400 m. Undirlagiš er žokkalegt, aš mestu gamall hestavegur. Žarna yfir lį žjóšleiš fyrr į įrum, og sömuleišis hefšbundin leiš landpósta ef mér skjįtlast ekki. Leišin er merkt inn į gönguleišakort af Vestfjöršum.

Žeir sem vilja kynna sér fjallvegahlaupin mķn nįnar geta litiš viš į sķšunni www.fjallvegahlaup.is, sem er reyndar ennžį bara brįšabirgšasķša. Žar eru lķka upplżsingar um sķmanśmer og netfang, fyrir žį sem vilja ręša žetta eitthvaš frekar viš mig.
Smile


Eru Excelreitirnir aš klįrast?

Žaš setur aš mér einhvern trega žegar ég les aš nś eigi kannski aš fara aš breyta nafni Eimskipafélags Ķslands ķ A1988. Žessi tregi tengist žvķ sjįlfsagt aš žetta félag var į sķnum tķma óskabarn žjóšarinnar, og afi minn, sem var fįtękur bóndi noršur į Ströndum, fęddur įriš 1866, eignašist hlut ķ félaginu žegar žaš var stofnaš.

En sjįlfsagt dugar ekki aš gleyma sér ķ tilfinningasemi og fortķšarfķkn. Ein spurning sękir žó į hugann: Žarf ekki aš fara aš friša Excel fyrir įsókn kennitöluflakkara? Mér sżnist į fyrirhugušu nafni žessa rótgróna félags aš reitirnir ķ Exceltöflunni séu hreinlega aš ganga til žurršar!

excel2007


mbl.is Nafni Eimskips verši breytt ķ A1988
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Orš dagsins 10 įra

Agenda21 smallHinn stórmerki, žaulreyndi, öflugi og įreišanlegi umhverfisfréttamišill „Orš dagsins“ fagnar 10 įra afmęli sķnu um helgina. Ķ tilefni af žvķ er landsmönnum öllum bošiš aš lķta viš į sķšunni http://www.samband.is/dagskra21 og skoša allt žaš sem „Oršin“ hafa frętt žjóšina um į 10 įra ferli sķnum meš 1.495 hnitmišušum fróšleikspunktum.

Nęsta sķša »

Höfundur

Stefán Gíslason
Stefán Gíslason
Umhverfisstjórnunar-fræðingur í Borgarnesi
Des. 2016
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband