Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2008

Hlaupaleišir viš Borgarnes

Hér fara į eftir langžrįšar og ómissandi upplżsingar um nokkrar hringleišir ķ nįgrenni Borgarness, sem eru nęstum eins og snišnar fyrir hlaupara.

1. Andakķlshringurinn 14,2 km
Lagt er af staš viš vegamót Borgarfjaršarbrautar (50) og Mófellsstašavegar (507) skammt innan viš bęinn Innri-Skeljabrekku og hlaupiš įleišis upp ķ Skorradal, framhjį Hreppslaug og aš vegamótum viš vesturenda Skorradalsvatns skammt frį Indrišastöšum, beygt til vinstri yfir efri brśna į Andakķlsį og skömmu sķšar aftur til vinstri nešan viš bęinn Grund og hlaupiš nišur Skorradalsveg (508), framhjį Mišfossum og aš vegamótum viš Borgarfjaršarbraut skammt frį bęnum Ausu. Žar er enn beygt til vinstri eftir Borgarfjaršarbraut, hlaupiš yfir nešri brśna į Andakķlsį og sem leiš liggur į upphafsstašinn. Mestur hluti leišarinnar liggur ķ sęmilega sléttu landi, en žó er brekkan upp hjį Hreppslaug bżsna togandi. Malarvegur er fyrstu kķlómetrana, ž.e.a.s. upp aš Skorradalsvatni, en bundiš slitlag eftir žaš. Umferš er sjaldnast til ama į žessari leiš.

2. Hesthįlshringurinn minni 20,9 km
Lagt er af staš viš vegamót Borgarfjaršarbrautar (50) og Mófellsstašavegar (507) skammt innan viš bęinn Innri-Skeljabrekku og hlaupin sama leiš og į Andakķlshringnum, allt aš vegamótunum nešan viš bęinn Grund. Žar er sķšan žjóšvegi 520 fylgt yfir Hesthįls og nišur ķ mynni Lundarreykjadals. Žar er beygt til vinstri og Uxahryggjavegi (52) fylgt stuttan spöl, nišur aš vegamótunum viš Borgarfjaršarbraut skammt frį bęnum Hesti. Žar er enn beygt til vinstri og hlaupiš eftir Borgarfjaršarbraut sem leiš liggur į upphafsstašinn. Nokkur hęšarmunur er į leišinni, einkum į Hesthįlsi, sem žó er lęgsti fjallvegur Ķslands, a.m.k. af žeim sem komast į žar til geršan lista ķ Vegahandbókinni, ašeins 120 m yfir sjó žar sem hęst er. Viš žetta bętist svo brekkan upp hjį Hreppslaug, sem er bżsna togandi. Malarvegur er fyrstu kķlómetrana, ž.e.a.s. upp aš Skorradalsvatni, og sömuleišis yfir Hesthįls, en bundiš slitlag aš öšru leyti. Umferš er sjaldnast til ama į žessari leiš.

3. Hesthįlshringurinn stęrri 25,1 km
Lagt er af staš viš vegamót Borgarfjaršarbrautar (50) og Mófellsstašavegar (507) skammt innan viš bęinn Innri-Skeljabrekku og hlaupin sama leiš og į minni Hesthįlshringnum, žar til komiš er inn į Borgarfjaršarbraut fyrir nešan bęinn aš Hesti. Skömmu sķšar er beygt til hęgri nišur Hvķtįrvallaveg (510) og hlaupiš nišur undir Hvķtįrvelli. Žar er beygt til vinstri og Hvanneyrarvegi (511) fylgt fram hjį Hvanneyri, aš vegamótum viš Borgarfjaršarbraut skammt frį bęnum Ausu. Žar er beygt til hęgri og hlaupiš eftir Borgarfjaršarbraut į upphafsstašinn. Nokkur hęšarmunur er į leišinni, einkum į Hesthįlsi, sem žó er lęgsti fjallvegur Ķslands, a.m.k. af žeim sem komast į žar til geršan lista ķ Vegahandbókinni, ašeins 120 m yfir sjó žar sem hęst er. Viš žetta bętist svo brekkan upp hjį Hreppslaug, sem er bżsna togandi. Malarvegur er fyrstu kķlómetrana, ž.e.a.s. upp aš Skorradalsvatni, og sömuleišis yfir Hesthįls. Sömuleišis er möl į Hvķtįrvallavegi og į Hvanneyrarvegi frį Hvķtįrvöllum aš Hvanneyri. Umferš er sjaldnast til ama į žessari leiš.

4. Hvanneyrarhringurinn minni 33,0 km
Lagt er af staš frį vegamótum viš Hyrnuna ķ Borgarnesi og hlaupiš noršur Vesturlandsveg aš bęnum Beigalda. Žar er beygt til hęgri inn į Ferjubakkaveg (530) og hann hlaupinn į enda. Sķšan er aftur beygt til hęgri og hlaupiš eftir Hvķtįrvallavegi (510), yfir gömlu Hvķtįrbrśna, framhjį Hvķtįrvöllum og įfram eftir Hvanneyrarvegi (511), framhjį Hvanneyri og aš vegamótum viš Borgarfjaršarbraut skammt frį bęnum Ausu. Žar er beygt til hęgri og hlaupiš eftir Borgarfjaršarbraut allt aš vegamótum viš Vesturlandsveg viš sušurenda Borgarfjaršarbrśarinnar, og žašan yfir brśna į upphafsstašinn viš Hyrnuna. Engar umtalsveršar brekkur eru į žessari leiš, nema žį helst upp af Grjóteyri, skömmu įšur en komiš er aš Borgarfjaršarbrśnni. Mestur hluti leišarinnar er į bundnu slitlagi, aš frįtöldum hluta af Ferjubakkaveginum og žašan aš Hvanneyri. Vegna umferšar er best aš hlaupa žessa leiš snemma morguns, žvķ aš umferš į Vesturlandsvegi getur veriš bęši bżsna mikil og hröš žegar kemur fram į daginn.

5. Hįfslękjarhringurinn 17,9 km
Lagt er af staš frį vegamótum Snęfellsnesvegar (54) og Sólbakka, skammt frį hringtorginu nešan viš Hśsasmišjuna ķ Borgarnesi, hlaupiš noršur Sólbakka og sķšan beygt örlķtiš til vinstri inn į malarveg sem liggur mešfram nżjum išnašarlóšum ķ noršurjašri byggšarinnar ķ Borgarnesi. Viš bensķnstöš Atlantsolķu kemur dįlķtill hlykkur į leišina, sem sķšan fylgir Vallarįsi allt aš hesthśsahverfi Borgnesinga. Žar er beygt til vinstri og hlaupiš upp brekku og sķšan til hęgri ofan viš hesthśsahverfiš og sem leiš liggur upp ķ fólkvanginn ķ Einkunnum. Skömmu įšur en komiš er upp ķ skóginn er beygt til hęgri inn į lausan malarveg sem hlykkjast vestur yfir Hįfslęk, allt vestur į Jaršlangsstašaveg viš Langį. Honum er svo fylgt nišur aš vegamótunum austan viš Langįrbrśna, žar sem beygt er til vinstri inn į Snęfellsnesveg. Loks er hlaupiš eftir Snęfellsnesvegi aš upphafsstašnum. Engar umtalsveršar brekkur eru į žessari leiš, nema helst viš bęinn Laufįs skammt austan viš Langįrbrśna. Vegurinn upp aš Einkunnum er malarvegur, oftar en ekki fremur laus ķ sér. Vegurinn frį Einkunnum og vestur aš Langį er mjög laus og fremur grófur. Jaršlangsstašavegur er lķka malarborinn og žar getur ryk veriš til leišinda, en umferš er žó oftast lķtil. Umferš um Snęfellsnesveg getur veriš allžung į annatķmum. Žar eru kantar naumir og leišin ekki örugg til hlaupa žegar umferšin er mest.

6. Grenjamślahringurinn 37,6 km
Lagt er af staš frį vegamótum Ólafsvķkurvegar (54) og Grķmsstašavegar (535) vestan viš brśna į Urrišaį, og hlaupiš eftir Ólafsvķkurvegi til noršvesturs, vestur fyrir Įlftį og aš vegamótum viš Hķtardalsveg (539). Žar er beygt til hęgri og hlaupiš eftir Hķtardalsvegi inn fyrir bęinn aš Mel. Žar er aftur beygt til hęgri inn į vegarslóša sem liggur upp undir mślana og įfram til austurs mešfram Grenjamśla, fram hjį Ytri- og Syšri Hraundal og loks nišur Grķmsstašaveg aš upphafspunkti. Leišin mešfram mślunum er falleg, en mishęšótt og gróf. Žar eru einnig nokkrir fremur smįir óbrśašir lękir. Ekkert bundiš slitlag er į leišinni, nema į Snęfellsnesvegi. Žar getur umferš veriš til óžęginda fyrir hlaupara į annatķmum, en aš öšru leyti er leišin fįfarin.

Lęt žessar sex leišir nęgja aš sinni. Žrjįr til višbótar eru til skošunar og veršur e.t.v. lżst sķšar žegar ég er sjįlfur bśinn aš hlaupa žęr og męla. Ein žeirra er fullvaxinn Hvanneyrarhringur, žar sem Ferjubakkavegurinn er ekki notašur til aš stytta sér leiš. Önnur er umhverfis Skorradalsvatn, sem er vęntanlega frekar krefjandi hlaupaleiš. Sś žrišja er frį Borgarnesi, upp aš Laxholti, vestur meš Įlftavatni aš Stangarholti og žašan nišur Jaršlangsstašaveg.

Ég efast ekki um aš eftir lestur žessara upplżsinga žyrpist fólk śt til aš hlaupa žessar skemmtilegu leišir. Žaš gera menn žó į eigin įbyrgš. Žį er gott aš hafa ķ huga, aš allar žessar leišir er jafnlangar hvort sem žęr eru hlaupnar réttsęlis eša rangsęlis - og óhįš žvķ hvar į hringnum hlaupin hefjast.


Stopult hlaupablogg

Žaš er oršiš langt sķšan ég hef bloggaš eitthvaš um hlaup, enda hafa hlaupin veriš stopul. Eiginlega hef ég ekki haft neitt sérstakt markmiš ķ huga frį žvķ ķ Róm sęllar minningar. En nś fer lķklega aš fęrast meiri festa ķ žetta aftur. Ég er jś bśinn aš skora į elsta barniš mitt ķ keppni ķ hįlfu maražoni į Akureyri 21. jśnķ nk. Verš aš fara aš undirbśa žaš af fullri alvöru. Annars gęti ég barasta tapaš! Sķšast vann ég, en žį var barniš lķka bara 16 įra. Sķšan höfum viš bįšir elst um 7 įr. Žaš er ekki endilega bįšum ķ hag. Errm

Žrįtt fyrir allt hef ég svo sem hlaupiš alveg slatta. Er t.d. kominn 190,5 km žaš sem af er maķ. Žar meš er maķ meira aš segja oršinn 4. lengsti mįnuširinn frį upphafi, meš smįfyrirvara um įrin 1973-1975 sem ég er ekki alveg bśinn aš gera upp. Į morgun klįra ég žaš sem vantar į 200 kķlómetrana.

Tölur eru afstęšar. Sumum finnst sjįlfsagt mikiš aš hlaupa 200 km į einum mįnuši. Žaš getur lķka alveg veriš rétt. Žaš fer bara allt eftir žvķ viš hvaš er mišaš. Gunnlaugur Jślķusson klįraši t.d. 217,7 km į einum sólarhring um sķšustu helgi śti į Borgundarhólmi! Mér skilst į Hagstofunni aš hann sé ķ žokkabót töluvert eldri en ég. Reyndar grunar mig aš fįir geri sér grein fyrir hvķlķkt afrek žetta er hjį Gunnlaugi. Pęliš bara ašeins ķ žessu; fimm maražon į einu bretti og tępir 7 km ķ višbót!

Mżvatnsmaražoniš er į morgun. Ég fór ķ žaš ķ fyrra sem ęfingu fyrir Laugaveginn. Žaš var erfitt, enda frekar hvasst og kalt fyrir noršan žann dag. Nśna nennti ég ekki aš fara. Hinn hlaupahópurinn ķ Borgarnesi, les: Ingimundur Grétarsson, sér um aš halda uppi merki Borgfiršinga. Hann fór noršur ķ dag og ég bķš spenntur eftir fréttum seinni partinn į morgun.

Įšan talaši ég um markmišsleysi. Er aš vinna ķ žvķ nśna aš skilgreina markmiš fyrir žetta įr og kannski lķka žaš nęsta. Į žessu įri verša alla vega 7 fjallvegir į listanum, auk Akureyrarhlaupsins. Kannski segi ég ykkur brįšum frį žvķ hvaša hugmyndir eru uppi fyrir įriš 2009. Markmiš eru góš, sérstaklega žegar mašur nęr žeim. Ķ žvķ felst nefnilega glešin! Happy


Bśiš aš bķša nóg eftir EES

Ķ Bęndablašinu ķ gęr kemur fram aš ķ įrsbyrjun 2005 hafi Kolbrśn Halldórsdóttir alžingismašur spurt Siv Frišleifsdóttur žįverandi umhverfisrįšherra hvers vegna ekki hefšu veriš settar reglur hér į landi um erfšabreytt matvęli, ž.į.m. um merkingu slķkra matvęla. Ķ svari rįšherra kom fram aš slķkar reglur hefšu veriš teknar upp hjį Evrópusambandinu įriš 2004, en ekki vęri bśiš aš taka žęr inn ķ EES-samninginn. Žremur įrum sķšar spurši Kolbrśn Einar Kr. Gušfinnsson landbśnašarrįšherra sömu spurningar og fékk sömu svör. Žaš vęri sem sagt enn veriš aš vinna aš upptöku viškomandi reglugeršar ķ EES-samninginn, og žess vegna vęri ekki bśiš aš taka žetta inn ķ ķslenskt regluverk.

Ķ tilefni af žessu legg ég til aš ķslensk stjórnvöld hętti aš bķša eftir EES ķ žessu mįli. Ég veit nefnilega ekki til žess aš žaš sé nein skylda! Žaš er einfaldlega hęgt aš smķša ķslenskar reglur upp śr fjögurra įra gamalli reglugerš Evrópusambandsins. Žaš mį svo ašlaga reglurnar aš EES-gjöršinni sķšar, ef žetta "sķšar" kemur einhvern tķmann - og ef svo ólķklega skyldi vilja til aš žess geršist žörf.

Ég legg lķka til aš ķslenskir neytendur lįti stjórnvöld vita aš žeim sé ekki sama hvaš žeir lįti ofan ķ sig - og aš žeim finnist óžarfi aš bśa įrum saman viš lélegra regluverk en žjóšir Evrópusambandins, bara vegna žess aš einhverjir skrifstofumenn ķ Brussel eša ķ einhverju öšru evrópsku žorpi standi sig ekki ķ vinnunni.

Eša er kannski öllum sama?


Hungur og erfšatękni

Ķ framhaldi af umręšum sķšustu daga um kosti og galla erfšabreyttra matvęla, langar mig aš benda į athyglisverša frétt į heimasķšu Bęndablašsins ķ gęr. Žar er sagt frį nišurstöšum žriggja įra alžjóšlegs rannsóknarverkefnis um naušsynlegar breytingar į landbśnaši. Nišurstaša verkefnisins er sś aš erfšabreytt ręktun sé ekki leišin til aš styrkja matvęlaframleišslu ķ heiminum. Rannsóknin, sem hefur yfirskriftina „International Assessment of Agricultural Science and Technology for Development“ (IAASTD), er studd af 400 vķsindamönnum, 64 rķkisstjórnum og fjölda stofnana.


Persónulegir kolefniskvótar

Persónulegir kolefniskvótar eru til umręšu ķ breska žinginu žessa dagana, en ein af nefndum žingsins hefur lagt til aš slķkir kvótar verši teknir upp. Hver einasti einstaklingur fengi žį śthlutaš tiltekinni losunarheimild, hugsanlega aš teknu tilliti til aldurs, bśsetu og heilsu. Žingmennirnir segja aš vissulega verši slķkt kvótakerfi dżrt ķ uppsetningu og rekstri, en žaš sé hins vegar betur til žess falliš en hefšbundinn umhverfisskattur aš hafa įhrif į daglega hegšun fólks og virkja žaš ķ barįttunni gegn loftslagsbreytingum. Auk žess stušli kvótakerfi af žessu tagi aš vissum jöfnuši, žvķ aš žeir sem minnst hafa umleikis muni vęntanlega verša aflögufęrir og žar meš geta selt hluta af kvótanum sķnum til žeirra sem eru betur stęšir og berast meira į, meš tilheyrandi koltvķsżringslosun.

Žingnefndin mun birta skżrslu sķna um persónulega kolefniskvóta į nęstunni. Žingmennirnir telja hugmyndina vera nokkuš į undan tķmanum, en engu aš sķšur eitthvaš sem full įstęša vęri til aš skoša af fullri alvöru.

Hęgt er aš fręšast meira um žessar hugmyndir breskra žingmanna ķ fréttum BBC frį sķšasta mįnudegi. Ķ framhaldinu er ešlilegt aš velta žvķ fyrir sér hversu stór kvóti hvers og eins eigi aš vera. Ef fleiri lönd myndu taka upp svona persónulega kolefniskvóta, ętti hann žį t.d. aš vera jafn hįr alls stašar ķ fyllingu tķmans, hvort sem menn bśa į Bretlandi, Ķslandi eša Tuvalu? Ef vel višrar ętla ég aš velta mér upp śr žeirri spurningu ķ nżrri bloggfęrslu į nęstu dögum. Missiš ekki af žvķ. Smile


Erfšabreytt į diskinn minn? Er žaš ķ lagi?

Ķ dag sat ég, įsamt svo sem 100 öšrum, įhugaveršan fyrirlestur Jeffreys Smith um heilsufarsįhrif erfšabreyttra matvęla. Jeffrey žessi er einn kunnasti fyrirlesari heims um įhrif erfšatękninnar į umhverfi og heilsufar, auk žess aš hafa skrifaš tvęr afar vinsęlar bękur um žessi mįl. Sś fyrri, Seeds of Deception, mun vera söluhęsta bók fyrr og sķšar um erfšabreytt matvęli. Žannig er Jeffrey vafalaust ķ hópi žeirra sem hafa haft mest įhrif į opinbera umręšu um notkun erfšatękni. Hann er hins vegar ekki vķsindamašur, heldur fyrst og fremst blašamašur, sem hefur sett sig grķšarlega vel inn ķ mįl, sem eru hreint ekki aušveld ķ mešförum fyrir leikmenn.

Ķ fyrirlestri Jeffreys kom m.a. fram aš į markaši vęru afuršir śr fjórum tegundum plantna sem breytt hefši veriš meš genatękni, ž.e.a.s. soja, maķs, bómull og canóla (kanadķsk repja). Oftast vęru gen flutt śr bakterķum ķ plönturnar. Ķ Bandarķkjunum er um 91% af öllu soja erfšabreytt, um 73% af maķsnum og um 87 af bómullinni. Tilgangurinn meš erfšabreytingunum er sem hér segir:

  • Aš auka žol plantnanna gegn illgresiseyšum 73%
  • Aš lįta plönturnar framleiša eigin varnarefni 18%
  • Hvort tveggja                                          8%
  • Annar tilgangur                               Óverulegt

Meš žessu móti var ętlunin aš auka śtflutning matvöru frį Bandarķkjunum, styrkja stöšu Bandarķkjanna į alžjóšlegum matvęlamarkaši, auka uppskeru og bęta afkomu bęnda. Ekkert af žessu hefur gengiš eftir.

Megininntakiš ķ fyrirlestri Jeffreys var aš fimm atriši gętu fariš śrskeišis viš flutning gena śr einni lķfveru til annarrar, og aš žrįtt fyrir takmarkašar rannsóknir hefši veriš sżnt fram į aš allt žetta hefši fariš śrskeišis ķ tilteknum tilvikum. Žessi 5 atriši eru:

  1. Óvęntar stökkbreytingar geta oršiš ķ erfšaefninu sem nżja geniš er flutt ķ. Slķkar stökkbreytingar verša ķ 2-4% tilvika.
  2. Próteiniš sem innflutta geniš framleišir ķ nżja erfšaefninu getur veriš skašlegt.
  3. Próteiniš sem innflutta geniš framleišir ķ nżja erfšaefninu getur veriš annaš en žaš sem ętlast var til. Žetta getur m.a. stafaš af žvķ aš geniš sé tślkaš öšruvķsi en ķ upphaflega erfšaefninu.
  4. Erfšabreytt matvęli geta hugsanlega innihaldiš meiri leifar af illgresiseyši, vegna žess aš hęgt er auka notkunina eftir aš sjįlf nytjaplantan er oršin ónęm fyrir eitrinu.
  5. Genaflutningur getur įtt sér staš śr hinni erfšabreyttu fęšu yfir ķ žarmabakterķur, sem geta žį hugsanlega fariš aš framleiša eigin varnarefni.

Margt fleira vęri hęgt aš tķna til śr fyrirlestrinum. Žar kom m.a. fram aš 53% Bandarķkjamanna myndu ekki leggja sér erfšabreytt matvęli til munns ef žau vęru merkt sem slķk. Žar ķ landi eru hins vegar ekki višhafšar neinar slķkar merkingar, ekki frekar en į Ķslandi.

Jeffrey kvaš góšu fréttirnar vera žęr, aš neytendur hefšu sķšasta oršiš. Žaš eina sem žyrfti til, vęri aš neytendur fengju upplżsingar og hefšu val um žaš hvort žeir innbyrtu erfšabreytta fęšu ešur ei. Ķ Bretlandi uršu žįttaskil hvaš žetta varšar 1999 eftir aš Dr. Arpad Pusztai var rekinn fyrir aš segja frį rannsóknanišurstöšum sem sżndu mikil skašleg įhrif erfšabreyttra kartaflna į tilraunarottur. Eftir žaš snerust neytendur ķ vaxandi męli gegn erfšabreyttum matvęlum. Jeffrey spįir žvķ aš svipuš žįttaskil verši ķ Bandarķkjunum fyrir įrslok 2009.

Žaš er aušvelt aš afgreiša allt žaš sem Jeffrey Smith hefur aš segja, meš žvķ aš hann sé ekki erfšafręšingur og skorti žvķ vķsindalegan bakgrunn. En allar žęr įhęttur sem hann bendir į eiga sér stoš ķ rannsóknum. Ķ žessu sambandi er lķka vert aš rifja upp varśšarregluna, sem leištogar žjóša heims komu sér saman um įriš 1992 meš samžykkt Rķóyfirlżsingarinnar um umhverfi og žróun. Samkvęmt henni hvķlir sönnunarbyršin į žeim sem vill taka įhęttuna, en ekki žeim sem vill foršast hana. Ķ erfšatękninni hvķlir sönnunarbyršin žvķ į framleišendum. Žaš er sem sagt hlutverk framleišendanna aš sżna fram į aš vörurnar séu skašlausar. Efasemdarmennirnir žurfa ekki aš sżna fram į aš žęr séu skašlegar. Samt er enn skįkaš ķ žvķ skjólinu, aš skašsemin hafi ekki veriš sönnuš!!!

Mįliš er einfalt: Fram hafa komiš fjölmargar vķsbendingar um skašsemi erfšabreyttra matvęla. Skašleysi žeirra hefur aldrei veriš sannaš. Žess vegna ętti ekki undir nokkrum kringumstęšum aš leyfa markašssetningu og sölu slķkra matvęla, ekki frekar en óprófašra lyfja. Žaš er ķ raun alveg gjörsamlega gališ aš setja į markaš nżja gerš matvęla, įn žess aš fyrir liggi nišurstöšur einnar einustu klķnķskrar rannsóknar į hugsanlegum heilsufarsįhrifum. Hvaš eru menn eiginlega aš pęla? Og hvaš eru ķslensk stjórnvöld eiginlega aš pęla meš žvķ aš fylgja ekki fordęmi nįgrannalandanna varšandi reglur um merkingu matvęla???????????????????????????????

Žaš vęri aušveldlega hęgt aš skrifa margfalt meira um žessi mįl. Til dęmis vęri fróšlegt aš rekja nišurstöšur žeirra dżratilrauna sem geršar hafa veriš į skašsemi erfšabreytts fóšurs. Eins mętti minnast į afföll af hśsdżrum sem beitt hefur veriš į erfšabreytta akra. Loks hefši veriš fróšlegt aš rekja hvernig verslun meš erfšabreytt frę hefur skapaš fyrirtękjarisum į borš viš Monstanto einokunarašstöšu, en leitt fįtęka bęndur śt ķ enn meiri fįtękt og ķ nokkrum tilvikum dauša. En einhvers stašar veršur mašur aš setja punktinn. Žaš er jś alltaf hęgt aš taka upp žrįšinn sķšar. Žangaš til langar mig aš benda į dįlitla samantekt sem ég skrifaši į bloggsķšuna mķna 2. mars 2007 eftir fyrirlestur hjį Dr. Terje Traavik, prófessor ķ genavistfręši viš hįskólann ķ Tromsų.

Mér finnst viš hęfi aš enda žennan slitrótta pistil į eftirminnilegum oršum Roberts Mann, lķfefnafręšings viš hįskólann ķ Auckland: "Biology is much more complex than technology". Bendi annars į http://www.responsibletechnology.org.


Hśsfluga drepin meš haglabyssu

Sķšla vetrar varš ég fyrir žvķ ólįni aš togna ķ öxl, nįnar tiltekiš ķ einhverjum örvöšva undir brśn hęgra heršablašsins. Žetta hįši mér žó alls ekkert ķ daglegu amstri, enda umręddur vöšvi greinilega ķ afar lķtilli notkun. Hins vegar var žetta frekar vont til aš byrja meš. Fyrstu nęturnar truflaši verkurinn meira aš segja svefn žegar leiš aš morgni. En žar sem ég er frekar duglegur aš sjį til, įkvaš ég aš sjį til ķ nokkra daga hvort žetta lagašist ekki af sjįlfu sér. Eitthvaš drógst batinn, en fljótlega hętti žetta žó aš angra mig um nętur. Alltaf var samt einhver sįrsauki til stašar, einkum fyrst į morgnana. Žar kom žvķ aš lokum aš ég pantaši tķma hjį lękni į heilsugęslustöšinni.

Eftir stutt samtal stašfesti heilsugęslulęknirinn žį sjśkdómsgreiningu sem ég hafši žegar gert og vildi skrifa upp į Voltaren Rapid sem er jś bólgueyšandi lyf meš verkjastillandi og hitalękkandi verkun. Ég maldaši ašeins ķ móinn og žóttist telja ólķklegt aš bólgueyšandi lyf gęti lęknaš tognun eitt og sér. Lęknirinn benti mér hins vegar į, sem eflaust var rétt, aš verkurinn stafaši af blęšingu og bólgu ķ vöšvanum, žótt lķtill vęri, og žess vegna myndi Voltaren Rapid flżta fyrir batanum. Žį žakkaši ég fyrir spjalliš, sem vissulega hafši veriš gagnlegt og upplżsandi, einkum vegna žess aš óvissu um sjśkdómsgreininguna hafši aš mestu veriš eytt. Um leiš afžakkaši ég lyfiš aš sinni og kvašst ętla aš ķhuga mįliš betur įšur en lyfsešlaskrif hęfust.

Eftir samtališ viš lękninn herti heldur į batanum, žótt engin vęru lyfin. Stašfesting hans į sjśkdómsgreiningunni gerši žaš nefnilega aš verkum aš ég sneri mér óhręddur aš žvķ aš teygja og styrkja umręddan vöšva, eša lķklega öllu heldur ašliggjandi vöšva. Slķkar ašgeršir hafa jafnan reynst mér vel ķ tilvikum sem žessu, enda bżst ég viš aš margar tognanir stafi beint og óbeint af misręmi ķ styrk vöšva į tognunarsvęšinu. Nś eru lišnar 10 vikur frį tognuninni. Ég veit ennžį af henni, en hśn er löngu hętt aš skipta mig nokkru mįli, hvort sem er ķ svefni eša vöku. Bżst viš aš einkennin verši horfin og gleymd eftir 2-4 vikur til višbótar.

En hvers vegna afžakkaši ég lyfiš? Svariš viš žvķ er einfalt. Samkvęmt lauslegum śtreikningum mķnum var svęšiš sem mešhöndla žurfti aš hįmarki um 8 rśmsentimetrar aš stęrš, eša um žaš bil 1/10.000 af lķkama mķnum. Og žar sem verkurinn hafši hvorki veruleg įhrif į nętursvefn né dagleg störf, žį gat ég meš engu móti réttlętt žaš fyrir sjįlfum mér aš taka inn lyf, sem óhjįkvęmilega hefši einhver alveg óžörf įhrif į hina 9.999/10.000 partana af lķkamanum. Ég er samt nokkurn veginn sįttur viš lękninn, žó aš mér finnist aš vķsu aš hann hefši įtt aš benda į ašra möguleika til aš mešhöndla vandann, ž.e.a.s. stašbundna möguleika, hvort sem var ķ formi smyrsla, nudds, lķkamsęfinga eša annars.

Aš rįšast aš örlķtilli bólgu ķ örlitlum vöšva sem angrar mann ekki nema örlķtiš, meš inntökulyfjum sem hafa įhrif į allan lķkamann, er aš mķnu mati įlķka gįfulegt og aš drepa hśsflugu meš haglabyssu.


Enn um sjįlfbęrni hvalveiša

Ķ framhaldi af athugasemd sem ég fékk viš sķšustu fęrslu um „sjįlfbęrar hvalveišar“, datt mér ķ hug aš setja hérna inn nokkra punkta um žaš hvernig og hvers vegna hugtökin „sjįlfbęr žróun“ og „sjįlfbęrni“ uršu til. Mér finnst žörf į aš rifja žetta upp, vegna žess aš mér finnast žessi hugtök išulega misnotuš į žann hįtt aš tengja žau ašeins viš einn af žeim žremur grunnžįttum sem žau byggjast į.

Hin almenna skilgreining į hugtakinu „sjįlfbęr žróun“ var sett fram ķ skżrslu Brundtlandnefndarinnar („Our Common Future“) 1987. Samkvęmt henni er sjįlfbęr žróun „žróun sem gerir okkur kleift aš męta žörfum okkar, įn žess aš skerša möguleika komandi kynslóša į aš męta žörfum sķnum“. Reyndar hefur žetta veriš žżtt į örlķtiš mismunandi vegu yfir į ķslensku, en žessi žżšing nęr alla vega megininntakinu. Žessi skilgreining var lögš til grundvallar į Heimsrįšstefnunni ķ Rķó 1992. Nżjungin ķ nišurstöšum Brundtlandnefndarinnar og Rķórįšstefnunnar fólst ķ žvķ, aš žegar rętt var um leišina inn ķ framtķšina var ekki ašeins einblķnt į umhverfisžįttinn eins og gert hafši veriš framundir žann tķma, heldur voru menn sammįla um aš sjįlfbęr žróun vęri eina leišin inn ķ žessa framtķš, og aš sjįlfbęr žróun yrši aš byggjast į samžęttingu žriggja grunnžįtta, nefnilega vistfręšilegra, efnahagslegra og félagslegra žįtta.

Hugtökin „sjįlfbęr žróun“ og „sjįlfbęrni“ žróušust į 8. og 9. įratug 20. aldar. Forsöguna mį rekja til Stokkhólmsrįšstefnunnar 1972, žar sem mönnum varš ljóst aš išnrķkin og žróunarlöndin gętu aldrei nįš samstöšu um leišina inn ķ framtķšina meš žvķ aš horfa eingöngu į umhverfismįl. Žaš sjónarmiš var įberandi um žetta leyti mešal leištoga žróunarlandanna, aš umhverfismįl vęru „lśxusvandamįl“ rķkra žjóša. Indira Gandhi, forsętisrįšherra Indlands, var reyndar eini žjóšhöfšinginn frį žróunarlöndunum sem sį įstęšu til aš męta į Stokkhólmsrįšstefnuna. Žar sagši hśn mešal annars eftirfarandi, sem varš mörgum minnisstętt: “Poverty is the worst pollution”, eša „Fįtękt er versta mengunin“.

Eftir Stokkhólmsrįšstefnuna var sem sagt ljóst aš til aš nį samstöšu um ašgeršir į heimsvķsu til aš bśa ķ haginn fyrir komandi kynslóšir, yrši aš flétta saman vistfręšilegar, efnahagslegar og félagslegar įherslur. Ķ framhaldi af žessu žróašist hugtakiš „sjįlfbęrni“, en žaš var fyrst notaš af Alkirkjurįšinu 1974. Žar var reyndar félagslega įherslan ķ ašalhlutverki. Alžjóšanįttśruverndarsamtökin IUCN kynntu sķšan hugtakiš „sjįlfbęr žróun“ įriš 1980. Žar var talaš um aš auka lķfsgęši fólks samhliša žvķ sem fjölbreytileika og heilbrigši nįttśrunnar vęri višhaldiš. Žarna var félagslegi žįtturinn ekki mjög fyrirferšarmikill og ekkert rętt um naušsynlegar breytingar ķ stjórnmįlum og hagkerfum. Sem fyrr segir, var žaš svo Brundtlandnefndin sem setti fram žį skilgreiningu sem almennt er notuš ķ dag.

Žaš er aš mķnu mati śt ķ hött og algjörlega į skjön viš žį hugsun sem hugtökin „sjįlfbęr žróun“ og „sjįlfbęrni“ byggjast į, aš nota žessi hugtök žegar ašeins er rętt um einn žeirra žriggja grunnžįtta sem žar koma viš sögu. Žess vegna eru hvorki hvalveišar né neinar ašrar athafnir manna sjįlfbęrar, nema menn séu žokkalega sammįla um aš svo sé bęši ķ vistfręšilegu, efnahagslegu og félagslegu tilliti.


Sjįlfbęrar hvalveišar?

Ķ dag var tilkynnt aš hrefnuveišar gętu hafist innan skamms. Ķ tengslum viš žetta sį ég eša heyrši einhvers stašar talaš um „sjįlfbęrar veišar“. Hvaš sem mönnum finnst um veišarnar, legg ég til aš sjįlfbęrnihugtakinu sé haldiš utan viš mįliš. Reyndar viršast flestir sammįla um aš veišarnar skipti engu mįli fyrir hrefnustofninn. En žau lķffręšilegu rök duga ekki til aš hęgt sé aš tala um sjįlfbęrar veišar. Įšur en menn fullyrša eitthvaš um sjįlfbęrni tiltekinnar ašgeršar, žarf nefnilega aš huga lķka aš efnahagslegum og félagslegum hlišum mįlsins. Ein forsenda žess aš hrefnuveišarnar geti talist sjįlfbęrar er sś, aš žęr gefi eitthvaš af sér ķ efnahagslegu tilliti. Žaš žżšir m.a. aš kjötiš žurfi aš seljast fyrir įsęttanlegt verš og aš veišarnar skaši ekki ašra efnahagslega hagsmuni ķ nśtķš eša framtķš. Ef veišarnar leiša t.d. til minni tekna af erlendum feršamönnum samanlagt, umfram žaš sem nemur hag žjóšarbśsins af veišunum, žį eru veišarnar ekki sjįlfbęrar. Félagslega hlišin getur lķka orkaš tvķmęlis, m.a. žegar tekiš er tillit til žess hversu mjög skošanir į veišunum eru skiptar.

Sem sagt: Lķffręšileg rök duga ekki til aš hęgt sé aš dęma um sjįlfbęrni hvalveiša. Efnahagslegu og félagslegu rökin žurfa lķka aš vera traust. Um žaš eru mjög skiptar skošanir. Žess vegna legg ég til aš menn lįti nęgja aš segja aš veišarnar skaši ekki hrefnustofninn, en sleppi öllum fullyršingum um sjįlfbęrni.

Til glöggvunar ętla ég aš vķsa ķ skżringarmynd Wikipediu um sjįlfbęra žróun. Skżringarnar eru į ensku. Nenni ekki aš žżša žęr nśna.
Sjįlfbęr žróun (Wikipedia)


Hógvęrt og kurteist fólk

Lithįar eru lķklega hógvęrasta og kurteisasta fólk sem ég hef hitt. Var žar ķ stuttri heimsókn um hįvetur ķ kulda og myrkri fyrir nokkrum įrum. Tvennt er einkum minnisstętt; annars vegar mikill hlżhugur ķ garš Ķslendinga og hins vegar ašferš heimamanna til aš greiša fargjaldiš sitt ķ strętisvagninum. Ég sat ķ mišjum vagni af minni geršinni žegar bankaš var laust ķ öxlina į mér. Ég sneri mér viš og žį voru mér réttar nokkrar lķtur. Žetta var fargjald fyrir einhvern į aftasta bekk. Ég įtti sķšan aš lįta aurana ganga įfram til mannsins ķ sętinu fyrir framan mig - og svo koll af kolli. Žetta virkaši vel, bķlstjórinn fékk fargjaldiš og skömmu sķšur kom skiptimynt sömu leiš til baka. Sama ašferš var višhöfš ķ stóru vögnunum ķ Vilnius. Fólkiš settist aftast ķ vagninn, žögult og kappklętt, og lét sķšan mišann sinn ganga rétta bošleiš til žeirra sem nęst stóšu tękinu sem gataši mišana. Svo kom mišinn gatašur til baka sömu leiš. Žögult, hógvęrt og sjįlfsagt.

Ég fagna žvķ aš Lithįar į Ķslandi eru bśnir aš stofna félag, m.a. til aš bęta ķmynd Lithįa hérlendis. Žessi žjóš į betra skiliš en aš örfįir misyndismenn komi į hana óorši!


mbl.is Lithįar į Ķslandi stofna félag
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Höfundur

Stefán Gíslason
Stefán Gíslason
Umhverfisstjórnunar-fræðingur í Borgarnesi
Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband