Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2009

Ég keypti tyrkneskt vatn ķ gęr

Flaskan góšaÉg mannaši mig upp ķ žaš ķ gęr aš kaupa eina flösku af žessu tyrkneska vatni sem ég minntist į ķ sķšustu fęrslu. Žetta gerši ég meš hįlfum huga, žvķ aš ég vildi helst ekki auka eftirspurnina. En ég get sem sagt stašfest aš ķ Krónunni ķ Mosfellsbę fęst venjulegt lindarvatn ķ hįlfslķtersflöskum, innflutt frį Tyrklandi. Reyndar kemur žetta vatn viš ķ Danmörku į leiš sinni hingaš, en į umbśšunum er sérstaklega tekiš fram aš vatniš sé sett į flöskur viš sjįlfa lindina. Tappinn var sem sagt settur į žessa flösku ķ Izmir ķ Tyrklandi 29. aprķl 2008. Einhvern tķmann eftir žaš var settur miši į flöskuna meš merki fyrirtękisins Pinar Water ķ Danmörku. Žašan hefur flaskan svo haldiš įfram feršalagi sķnu alla leiš ķ Mosfellsbę - og žašan ķ Borgarnes ķ gęr. Nśna er feršalögum flöskunnar kannski aš mestu lokiš, žvķ aš hśn er nefnilega aš nįlgast sķšasta söludag, sem er nįnar tiltekiš nk. mišvikudag, 29. aprķl 2009, į įrsafmęli flöskunnar. Lķklega hefur žaš veriš žess vegna sem žetta vatn er nś bošiš til sölu ķ Krónunni ķ Mosfellsbę į ašeins 29 krónur hver flaska. Upphaflegt verš er 65 krónur, en sķšan er veittur 55% afslįttur viš kassa.

Ég er ķ stuttu mįli sagt algjörlega forviša yfir žvķ aš Ķslendingar skuli flyta inn vatn frį Tyrklandi! En ég ętla ekkert aš oršlengja um žaš frekar. En kannski leyfi ég flöskunni aš fara meš mér į einhverja fyrirlestra nęstu mįnuši. Ég ętla alla vega aldrei aš drekka žetta įrsgamla tyrkneska vatn, jafnvel žó aš žaš standi į flöskunni aš žetta sé "Kilden til DIN sundhed...".

Lęt myndirnar annars tala sķnu mįli.

Strimill og flaska
Strimillinn śr Krónunni frį žvķ ķ gęr

Mišinn į flöskunni
"Kilden til DIN sundhed". Innihaldslżsing og
upplżsingar um framleišandann


Flytjum viš inn vatn frį Tyrklandi?

Į žrišjudaginn leit ég viš ķ Krónunni ķ Mosfellsbę į leišinni heim af einhverjum fundi ķ Reykjavķk. Geri žetta stundum, žvķ aš ķ Krónunni er nefnilega gott śrval af lķfręnum matvörum, ž.m.t. haframjöli og mśslķi, į góšu verši. Žessi verslunarferš vęri nś ekki ķ frįsögur fęrandi, nema fyrir žį sök aš ķ einu kęliboršinu rakst ég į nokkrar litlar vatnsflöskur, sem greinilega voru ekki ķslenskar aš uppruna. Žetta vakti forvitni mķna, žvķ aš ég hef aldrei skiliš hvers vegna Ķslendingar ęttu aš vera aš flytja inn vatn. Mér finnst eiginlega liggja miklu beinna viš aš flytja žaš śt. Ég fór sem sagt aš rżna eitthvaš ķ letriš į žessum flöskum, sem voru eins og fyrr segir litlar, kannski svona 0,3 lķtrar eša žar um bil. Į flöskunum stóš Kildevand, og sitthvaš fleira sem ég entist reyndar ekki til aš lesa allt. En įletrunin var sem sagt öll į dönsku. Eftir žvķ sem ég komst nęst var žetta bara ósköp venjulegt lindarvatn, svona eitthvaš ķ lķkingu viš žaš sem Reykvķkingar fį śr Gvenndarbrunnum fyrir lķtinn pening. Alla vega var engin kolsżra ķ žessu, žvķ aš flöskurnar voru įberandi linar. Mér fannst frekar merkilegt (d: męrkeligt) žarna sem ég stóš, aš viš skyldum vera aš flytja inn vatn frį Danmörku į sama tķma og Kaupmannahafnarbśar sjį jafnvel fram į varanlegan vatnsskort. En ég var samt miklu meira hissa žegar ég fór aš rżna betur ķ hvar žetta vęri framleitt. Žį sį ég nefnilega ekki betur en aš žetta sjįlfsagt įgęta vatn hefši veriš flutt til Danmerkur frį Tyrklandi.

Getur veriš aš viš flytjum inn vatn frį Tyrklandi? Hlżt ég ekki bara aš hafa veriš eitthvaš ruglašur žennan dag, meš fundareitrun eša eitthvaš? Sękjum viš kannski stundum vatniš yfir lękinn? Nennir ekki einhver aš sżna mér fram į aš žarna hafi mér skjįtlast? Ég mun taka slķkri leišréttingu fegins hendi! Žangaš til ętla ég aš drekka vatn śr krananum heima hjį mér!


Viš erum ekki of neitt til neins!

Rita Levi-MontalciniŽessi frétt um Ritu Levi-Montalcini minnir okkur į aš mašur er aldrei „of eitthvaš til einhvers“. Hęttum aš rżna ķ įrtališ og tala um aš „mašur sé nś kominn į žennan aldur“ o.s.frv. Žaš er bara vandręšalegt aš heyra jafnaldrana, einhverja karla um fimmtugt, tala um aš žeir séu aš verša of gamlir til einhvers. Ellin kemur žegar hśn kemur, en žaš er alveg óžarfi aš reyna aš laša hana til sķn meš vęli. Eša eins og Rśni Jśl sagši: „Žaš er nógur tķmi til aš hugsa um daušann eftir daušann, njóttu lķfsins mešan kostur er“!

Ég held aš žaš hafi veriš Trausti Valdimarsson, lęknir og ofurhlaupari, sem hafši žaš į orši, aš algengustu mistök sem fólk gerši, vęri aš halda aš žaš vęri „of eitthvaš til einhvers“. Mistök eru til aš lęra af žeim. Hęttum žessu vęli. Viš stöšvum ekki „tķmans žunga niš“, en žó allra sķst meš žvķ aš telja nišur ķ ellina! 


mbl.is Elsti nóbelsveršlaunahafinn 100 įra
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Engar töfralausnir til

Kķnalķfs Ķsafold 1.6.1901 35.140„Viš sérhverri flókinni spurningu er til eitt einfalt svar. En žaš er örugglega vitlaust“. Ekki man ég lengur hver męlti svo, en oft dettur mér žessi setning ķ hug. Mér finnst nefnilega ótrślega magnaš aš sjį hvernig mannfólkiš getur aftur og aftur gleypt viš sömu hugmyndinni um skjóta lausn į einhverjum vanda. Nś hlęja menn aušvitaš aš oftrś manna į kķnalķfselexķrnum sem kom į markaš fyrir rśmri öld og įtti aš lękna alla kvilla, en tilfelliš er aš elexķrinn hefur birst margoft sķšan ķ mismunandi formum - og birtist enn. Nśna heitir hann t.d. Immiflex, en mešal margra annarra nafna mį nefna Kįkasusgeril og Herbalife, eša jafnvel Fitubrennslunįmskeiš.

Ekki svo aš skilja, aš ég sé neitt sérstaklega mikiš į móti Kķnalķfselexķr ķ hinum fjölbreyttustu birtingarformum. Hann getur alveg veriš hluti af einhverri lausn, hvaš sem hann annars heitir žį stundina. Žaš er bara žessi oftrś į einfaldar skyndilausnir, sem fęr mig stundum til aš verša hugsi yfir skynsemi mannskepnunnar.

Reynslan ętti aš vera bśin aš kenna okkur, aš žaš eru ekki til neinar töfralausnir, hvorki ķ heilsufarslegu tillti né ķ umhverfismįlum. Og žaš sama gildir meira aš segja um pólitķkina! Ķ öllu žessu gildir žaš sama, aš ef eitthvaš er of gott til aš vera satt, žį er žaš lķklega ekki satt. Žaš žżšir ekki aš slķta einn žįtt śr samhengi, kippa einum žręši śr vef lķfsins, heldur veršur mašur aš reyna aš sjį hlutina ķ samhengi og skoša allan vefinn ef įrangur į aš nįst. Žaš er flókiš, en lķfiš er bara flókiš. Žaš tekur tķma, en lķfiš tekur lķka tķma. Vissulega vęri hitt aušveldara, aš geta bara tekiš töflu eša żtt į hnapp, og žar meš vęri vandinn leystur - og sķšan gęti mašur haldiš įfram aš gera ekki neitt ķ sķnum mįlum.

Žaš eru ekki til neinar töfralausnir. Viš neyšumst til aš skoša stóra samhengiš ef viš eigum aš komast eitthvaš įleišis!

(Śrklippan meš žessari fęrslu er śr Ķsafold 1. jśnķ 1901, 35. tbl., bls. 140).


Afleišingar slyssins ķ Chernobyl 1986

Ķ athugasemd viš skrif mķn ķ fyrradag um nżtingu kjarnorku kom fram aš lķklega hefšu menn ofmetiš afleišingar kjarnorkuslyssins ķ Chernobyl 1986. Žetta umręšuefni er svo umfangsmikiš, aš mér žykir viš hęfi aš tipla į žvķ ķ sérstakri fęrslu, fremur en aš lįta duga aš skrifa athugasemd viš athugasemdina. Žetta veršur žó ekki meira en örstutt įgrip, enda hęgara sagt en gert aš gera ķtarlega grein fyrir afleišingunum. Žeir sem vilja kynna sér mįliš nįnar, geta vonandi haft gagn af tenglum sem ég ętla aš setja inn nešst ķ žessa fęrslu.

Tölur į reiki
Žar er fyrst til aš taka, aš mönnum ber alls ekki saman um afleišingar af slysinu ķ Chernobyl. Žannig er ķ raun śtilokaš aš tilgreina nįkvęmlega rétta tölu um fjölda daušsfalla. Hins vegar skilst mér aš menn séu nokkuš sammįla um aš u.ž.b. 600 starfsmenn kjarnorkuversins og hópur slökkvilišsmanna sem böršust viš eldinn ķ verinu hafi oršiš fyrir brįšri og lķfshęttulegri geislun. Sama gildir um u.ž.b. 800.000 hermenn sem unnu aš hreinsunarstörfum į įrunum eftir slysiš. Ég hef hins vegar ekki fundiš óyggjandi upplżsingar um žaš hversu margir śr žessum hópi eru lįtnir. Einhvers stašar hef ég lesiš aš slysiš hafi valdiš dauša allt aš 32.000 manns, aš um 375.000 hafi žurft aš yfirgefa heimili sķn varanlega, og neikvęš heilsufarsleg įhrif hafi nįš til allt aš 4 milljóna til višbótar. En žetta eru gamlar tölur. Hvaš sem öllu lķšur er žó žvķ mišur augljóst aš daušsföllin eru margfalt fleiri en 150, en sś tala var nefnd ķ umręddri athugasemd.

Ein įstęša žess hversu erfitt er aš nefna nįkvęmar tölur um afleišingar slyssins ķ Chernobyl er sś, aš fjįrhagslegar, pólitķskar og lagalegar ašstęšur hafa komiš ķ veg fyrir aš unnt vęri aš stunda vandašar og óhįšar rannsóknir į svęšinu.

Įhrif geislunar į lķfverur, ž.m.t. menn
Skašsemi geislavirkni fyrir lķfverur fer mjög eftir efnum og žvķ hvaša lķfverur eiga ķ hlut. Almennt talaš truflar geislavirkni starfsemi einstakra fruma og veldur gjarnan skemmdum į DNA ķ frumukjörnum. Slķkar skemmdir geta orsakaš krabbamein og żmis önnur frįvik ķ starfsemi lķkamans. Um leiš skapast hętta į aš erfšafręšilegar breytingar skili sér til afkomenda. Krabbamein er žekkasta afleišingin og jafnframt sś sem mest eining er um ķ vķsindaheiminum. Ķ raun vita menn minna um įhrif į komandi kynslóšir, enda tekur žaš, ešli mįlsins samkvęmt, įratugi eša aldir aš byggja upp verulega žekkingu į žvķ sviši, alla vega hvaš kynslóšir manna varšar.

Lķffęri manna eru misviškvęm fyrir geislun. Almennt mį gera rįš fyrir aš fóstur ķ móšurkviši, sogęšakerfi, beinmergur, meltingarvegur, skjaldkirtill, brjóst kvenna og eggfrumur séu viškvęmust hvaš žetta varšar.  Einstök lķffęri eru lķka viškvęmari fyrir sumum geislavirkum efnum en öšrum. Žannig er geislavirkt još lķklegt til aš valda skemmdum į skjaldkirtli, svo dęmi sé tekiš.

Krabbamein eftir Chernobyl
Menn munu vera nokkuš sammįla um aš a.m.k. 1.800 börn og unglingar į žvķ svęši Hvķta-Rśsslands sem verst varš śti hafi fengiš skjaldkirtilskrabbamein vegna geislunar frį Chernobyl. Óttast er aš žessi tala fari upp ķ 8.000 į nęstu įratugum mešal fólks sem var į barnsaldri žegar slysiš varš. Ašrir hafa varaš viš aš žessi tala geti įtt eftir aš hękka miklu meira, og er jafnvel talaš um 100.000 tilfelli ķ žvķ sambandi. Öšrum krabbameinstilfellum hefur einnig fjölgaš mjög mikiš į įhrifasvęšinu, ž.m.t. krabbameinum ķ brjóstum, lungum, maga, kynfęrum og žvagfęrum.

Dżr og plöntur
Žaš kemur fram ķ umręddri athugasemd aš slysiš viršist ekki hafa haft nein neikvęš įhrif į dżralķf og plöntur į svęšinu. Žvķ er til aš svara aš plöntur geta vel lifaš viš geislavirkni - og dżr aš einhverju leyti lķka. Žaš žżšir hins vegar ekki aš geislavirknin hafi engin neikvęš įhrif. Bęši getur hśn gripiš inn ķ nįttśruvališ, ef svo mį segja, og žannig haft įhrif į lķffręšilega fjölbreytni milli tegunda og innan tegunda, og svo eykur hśn vissulega lķkurnar į stökkbreytingum, sem aftur geta haft ķ för meš sér varanlega breytingu į erfšaefni afkomenda ef žeir komast į legg. Aš žessu leyti eru įhrif geislavirkra efna einstök, žar sem žau geta komiš fram eša veriš til stašar įratugum og öldum eftir aš efnin sleppa śt ķ umhverfiš. Žau dżr sem eru efst ķ fęšukešjunni og lifa lengst, eru lķklegust til aš verša fyrir skašlegum įhrifum, žar sem efnin safnast gjarnan fyrir ķ vefjum slķkra dżra.

Rannsóknir benda til aš tegundasamsetning hafi breyst töluvert ķ nįgrenni viš Chernobyl į žeim tķma sem lišinn er frį slysinu. M.a. hefur fuglategundum fękkaš verulega žar sem geislavirknin er mest. Fljótt į litiš kann mönnum hins vegar aš viršast lķfrķkiš žarna standa ķ miklum blóma, en žį veršur aš hafa ķ huga aš mesta įhrifasvęšiš hefur jś veriš algjörlega laust viš įgang manna ķ rśm 20 įr.

Efnahagsleg įhrif
Žaš fer ekkert į milli mįla aš mannskepnan er bżsna viškvęm fyrir geislavirkum efnum, enda lifum viš lengi og erum alętur. Žess vegna geta įhrif geislunar į dżr og plöntur gert žessar lķfverur ónżtanlegar til fęšu fyrir mannfólkiš. Mešal annars žess vegna hafa kjarnorkuslys neikvęš efnahagsleg įhrif langt umfram bein įhrif į lķfrķkiš. Sem dęmi um žetta mį nefna aš vegna slyssins ķ Chernobyl eru nś 2.640 ferkķlómetrar af landbśnašarlandi ónothęft til langrar framtķšar, en samtals mengušust um 18.000 ferkķlómetrar landbśnašarlands ķ slysinu. Skógar hafa lķka tekiš ķ sig mikla geislavirkni. Žannig mengušust um 35.000 ferkķlómetrar af skógum ķ Śkraķnu, en žaš eru um 40% af öllu skóglendi ķ landinu. Lauf og barr taka geislavirk efni greišlega upp og skila žeim sķšan ķ jaršveginn žegar žau rotna. Žašan berast efnin ķ trén og svęšiš veršur ónothęft ķ įratugi eša aldir, eftir žvķ hvaša efni eiga ķ hlut og ķ hvaša magni.

Eins og fyrr segir geta efnahagsleg įhrif kjarnorkuslysa veriš grķšarleg, enda žótt slysin valdi ekki endilega dauša mikils fjölda manna fyrstu dagana eša vikurnar. Žannig hafa stjórnvöld ķ Śkraķnu įętlaš aš heildartap hagkerfisins žar ķ landi vegna slyssins verši komiš ķ rśma 200 milljarša Bandarķkjadala įriš 2015. Įrlega fara um 5-7% af žjóšartekjum landsins ķ aš fįst viš afleišingar slyssins.

Dreifing mengunar frį Chernobyl
Geislavirk efni frį Chernobyl dreifšust vķša. Aušvitaš varš geislavirknin langmest nęst slysstašnum, ž.e.a.s. į įkvešnum svęšum ķ Śkraķnu, Hvķta-Rśsslandi og Rśsslandi, en geislavirk efni dreifšust lķka yfir Pólland, Eystrasaltslöndin, stóran hluta Skandķnavķu, sunnanvert Žżskaland, Sviss, noršurhluta Frakklands og England. Einnig męldist aukin geislavirkni į sušaustanveršu Ķslandi.

Žaš aš geislavirkni męlist, žżšir ekki aš fólki sé brįš hętta bśin. Hęttan fer aušvitaš eftir magninu. Tališ er aš samtals séu um 125 til 146 žśsund ferkķlómetrar lands ķ nįmunda viš Chernobyl mengašir af Sesķum-137, žannig aš žar męlist geislavirkni umfram 1 curie (Ci) į ferkķlómetra. Žessi styrkur segir ekki allt um žaš hversu mikla geislavirkni fólk į svęšinu fęr ķ sig, en lķklega er žó a.m.k. varasamt aš dveljast lengi į svęšum žar sem geislavirknin er mikiš umfram 1 Ci. Į fyrrnefndu svęši bjuggu samtals um 7 milljónir manna žegar slysiš varš, žar af um 3 milljónir barna, sem augljóslega eiga žaš enn frekar į hęttu en fulloršnir aš bķša varanlegt heilsutjón af geisluninni. Nokkur hundruš žśsund manns flżšu žetta svęši eša voru flutt žašan, en enn bśa žar um 5,5 milljónir.

Lokaorš
Hér hefur ašeins veriš stiklaš į stóru, enda nęr śtilokaš aš nį góšri yfirsżn yfir afleišingar slyssins į skömmum tķma. Kemur žar einkum žrennt til. Ķ fyrsta lagi eru rannsóknir į žessu sviši ekki alltaf įreišanlegar af įstęšum sem fyrr voru nefndar. Ķ öšru lagi nį įhrifin yfir stórt landsvęši og mörg lönd. Og sķšast en ekki sķst er fjarri žvķ aš öll kurl séu komin til grafar. Śtilokaš er aš „gera mįliš upp“ og birta einhvers konar heildarnišurstöšur fyrr en aš nokkrum öldum lišnum. Ķ žessu sķšasta liggur einmitt sérstaša kjarnorkuslysa. Af sömu įstęšu ęttu samtķmamenn aš fara afar varlega ķ aš fullyrša nokkuš um afleišingarnar eša gera lķtiš śr žeim. Žęr eru nefnilega augljóslega miklu stęrri ķ tķma og rśmi en viš getum įttaš okkur į žar sem viš stöndum.

Varśšarreglan er gullin regla žegar tališ berst aš neikvęšum įhrifum kjarnorku į umhverfi og heilsu. Jafnvel žótt geislavirkni į tilteknu svęši geti minnkaš tiltölulega fljótt (Sesķum-137 helmingast t.d. į ašeins 30 įrum), žį geta įhrifin komiš fram löngu sķšar, bęši ķ formi krabbameins ķ žeim sem upplifšu geislunina, jafnvel žótt įratugir séu lišnir, og ķ afkomendum sem fengiš hafa gallaš erfšaefni frį geislušum forfešrum sķnum. Ķ žessu sambandi er vert aš minna į, aš žaš aš skašsemi geislunar į tilteknu svęši hafi ekki veriš sönnuš, žżšir ekki aš hśn hafi veriš afsönnuš! Varśšarreglan, sem žjóšir heims uršu vel aš merkja įsįttar um į rįšstefnunni ķ Rķó 1992 (UNCED), gerir einmitt rįš fyrir žvķ aš sönnunarbyršin fęrist yfir į žann sem vill sżna fram į skašleysiš, af žeim sem vill sżna fram į skašann.

Žaš er įstęšulaust aš vera meš hręšsluįróšur, og žaš tel ég mig heldur ekki hafa gert. En žaš er tilręši viš komandi kynslóšir aš gera lķtiš śr įhęttunni!

Žessa sundurlausu punkta mķna hef ég ašallega byggt į upplżsingum frį Žróunarstofnun Sameinušu žjóšanna (UNDP), sem hefur umsjón meš endurreisnarstarfi eftir Chernobyl-slysiš, og af vefsetrinu www.chernobyl.info, sem er hlutlaus upplżsingaveita um mįliš. Žar er aš finna grķšarlegt magn upplżsinga og tilvķsana ķ heimildir af żmsu tagi. 


Ekki kjósa ekki neitt!

Žaš er ešlilegt aš margir séu óįnęgšir meš stöšu mįla og vilji sżna óįnęgju sķna į kjördag meš žvķ aš sitja heima eša skila aušu. En slķkt ętti enginn aš gera! Fyrir žvķ eru tvęr meginįstęšur:

  1. Öllum er sama!
    Sś yfirlżsing eša refsing sem viš höldum e.t.v. aš felist ķ žvķ aš skila aušu mun į engan hįtt koma sér illa fyrir žį sem ašgeršinni er beint gegn, ž.e.a.s. „rķkjandi valdakerfi“!
  2. Žį fį hinir aš rįša!
    Meš žvķ aš sitja heima eša skila aušu afsölum viš okkur valdi okkar til žeirra sem viš treystum lķklega sķst fyrir žvķ! Viš styrkjum meš öšrum oršum „rķkjandi valdakerfi“ ķ sessi ķ staš žess aš koma höggi į žaš, eins og viš kannski héldum aš viš myndum gera. Viš leyfum sem sagt öšrum aš bśa framtķš okkar til į mešan viš sjįlf sżslum viš eitthvaš annaš!

Ég skora į alla, sem į annaš borš hafa kosningarétt, aš męta į kjörstaš į laugardag og krossa viš listabókstaf einhvers hinna sjö framboša sem hęgt er aš velja į milli. Žó aš viš séum kannski óįnęgš meš žau öll, žį hlżtur samt eitthvert žeirra aš vera nógu mikiš skįrra eša nógu mikiš verra en hin, til aš viš getum fundiš og vališ skįsta kostinn. Ekki kjósa ekki neitt!

PS: Žaš aš skila aušu eša sitja heima virkar kannski aš einhverju leyti ķ sveitarstjórnarkosningum og forsetakosningum, žar sem nįlęgšin er meiri eša kosningin persónulegri. Ķ alžingiskosningum virkar žessi ašferš EKKI, nema til aš dęma okkur sjįlf śr leik!


mbl.is Fleiri munu skila aušu og strika yfir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kjarnorka er ekki mįliš

Ķ gęrkvöldi sżndi RŚV įhugaveršan fréttaauka um auknar vinsęldir kjarnorku mešal leištoga sumra nįgrannalandanna. Žaš er sem sagt greinilegt aš stjórnvöld ķ nokkrum Evrópulöndum, svo sem Svķžjóš, Bretlandi, Frakklandi og Ķtalķu, eru farin aš lķta į kjarnorku sem hentugan orkugjafa ķ framtķšinni, og tala jafnvel um sjįlfbęra žróun ķ žvķ sambandi. Žarna held ég aš menn séu į alvarlegum villigötum. Ég hef ekki möguleika į aš sökkva mér djśpt ķ röksemdafęrslur hvaš žetta varšar, en langar žó aš minnast lauslega į nokkur atriši:

1. Įhętta

Ķ žęttinum ķ gęrkvöldi kom m.a. fram aš įrlega dęju fjölmargir kolanįmumenn ķ nįmuslysum. Žetta er hįrrétt og ömurleg stašreynd. Augljóslega deyja miklu fleiri meš žessum hętti en ķ kjarnorkuslysum. Hins vegar er nęr śtilokaš aš bera žetta tvennt saman, žar sem įhęttan er ķ ešli sķnu svo grķšarlega ólķk. Ķ kolanįmum er slysatķšnin (lķkindin) hį og afleišingarnar miklar. Ķ kjarnorkuverum er slysatķšnin margfalt minni, en afleišingar margfalt meiri. Ķ raun er įhęttan af kjarnorkunni ólķk öllu öšru sem viš žekkjum, žar sem eitt óhapp, sem veršur kannski ekki nema į 1.000 įra fresti, getur eyšilagt afkomumöguleika tugmilljóna į einu bretti til langrar framtķšar, auk hugsanlegs mannfalls žegar slysiš į sér staš. Ķ žessu sambandi er athyglisvert aš tryggingafélög hafa, eftir žvķ sem ég best veit, ekki treyst sér til aš selja rekstrarašilum kjarnorkuvera tryggingar.

2. Loftslagsmįl

Helsta įstęša žess aš kjarnorkunni er aš vaxa fiskur um hrygg, er vęntanlega sś aš menn telja aš meš žvķ aš nota kjarnorku ķ staš orku śr jaršefnaeldsneyti sé hęgt aš draga verulega śr losun gróšurhśsalofttegunda, sem er jś aš flestra mati stęrsta umhverfisvandamįl samtķmans. Žetta er žó ekki einhlķtt. Ķ skżrslu sem unnin var fyrir rķkisstjórn Žżskalands į sķšasta įri kemur t.d. fram aš nż jaršgasorkuver losi minna af gróšurhśsalofttegundum en kjarnorkuver sem veita sömu žjónustu! Ķ skżrslunni er borin saman losun frį mismunandi orkuverum ķ öllu orkuvinnsluferlinu og litiš į venjuleg heimili sem grunneiningu. Žį er bśiš aš taka tillit til losunar vegna vinnslu śrans og losunar sem leišir óbeint af takmörkušum nżtingarmöguleikum į heitu vatni frį kjarnorkuverunum (vegna stašsetningar žeirra). Hęgt er aš lesa meira um žetta ķ bloggfęrslu sem ég skrifaši 1. jślķ 2008. Žar eru lķka tenglar į frekari upplżsingar.

3. Fjįrmögnun og rekstur

Svo viršist sem stofnkostnašur viš kjarnorkuver sé grķšarlega hįr ķ samanburši viš önnur orkuver. Ķ žokkabót viršist mönnum hafa gengiš afar illa aš gera trśveršugar kostnašarįętlanir, hverju sem žar er um aš kenna. Žannig skilst mér aš bygging į nżju kjarnorkuveri į eyjunni Olkiluoto viš vesturströnd Finnlands hafi įtt aš kosta 3 milljarša evra, en stefni nś ķ 6 milljarša. Ķ žokkabót įtti raforkuframleišsla ķ verinu aš hefjast įriš 2008, en nś er vķst bśiš aš seinka žvķ til įrsins 2012. Žetta er aušvitaš bara eitt dęmi, en sama mun vera uppi į teningnum ķ Bandarķkjunum, žar sem orkufyrirtęki veigra sér viš aš rįšast ķ byggingu kjarnorkuvera vegna žess hversu erfitt er aš įętla kostnašinn. Ķ tölum frį Alžjóšaorkumįlastofnuninni (International Energy Agency (IEA)) kemur lķka fram aš stofnkostnašur fyrir hverja kķlówattstund sem framleidd er ķ kjarnorkuverum stefni ķ aš verša sį hęsti sem um getur ķ samanburši viš ašra žekkta orkukosti. Žannig er žaš ekki ķ dag, en kostnašur viš kjarnorkuver er ekki sagšur geta lękkaš neitt aš rįši frį žvķ sem nś er ("Low Learning Rate") į mešan nżting t.d. vindorku og sólarorku veršur fljótt hagkvęmari meš aukinni framleišslu. Hvaš reksturinn varšar nęgir aš vķsa til žess sem fyrr var sagt um tryggingamįl kjarnorkuvera. Ķ žvķ felst ķ raun aš ekki er hęgt aš reka verin į višskiptalegum grunni, heldur verša rķki aš veita žeim įbyrgš.

4. Sjįlfbęrni

Ķ raun snżst žetta allt um žį spurningu hversu sjįlfbęr nżting kjarnorku geti veriš ķ samanburši viš ašra orkukosti. Žar greinir menn į. Į heimasķšu Alžjóšakjarnorkusambandsins mį lesa ķtarlega röksemdafęrslu fyrir sjįlfbęrninni, en Landsnefnd Bretlands um sjįlfbęra žróun hefur komist aš alveg gagnstęšri nišurstöšu. Spurningin um sjįlfbęrni er aušvitaš nįtengd spurningunni um öryggi.

Hér hef ég bara stiklaš į stóru. Hef ekki tķma ķ bili til aš vinna žetta betur og biš lesendur velviršingar į žvķ. En ef ég į aš rżna ķ framtķšina, žį tel ég augljóst aš frekari žróun kjarnorku (alla vega kjarnaklofnunar) til orkuvinnslu muni stöšvast mjög skyndilega innan fįrra įra, nefnilega viš nęsta stóra kjarnorkuslys. Slķk slys verša nefnilega fyrr eša sķšar. Sś žróun sem nś er ķ gangi er aš mķnu mati einfaldlega afleišing af žvķ aš tķminn sem lišinn er frį slysinu ķ Chernobyl 1986 er oršinn nógu langur til aš óttinn sé farinn aš gufa upp śr minninu. Nęsta slys mun endurręsa žennan ótta. Žannig virkar žaš bara meš mannshugann og slys af žessari stęršargrįšu. Žaš er bara alls ekkert aušvelt aš fįst viš įhęttur af žessu tagi, žar sem lķkurnar eru svona litlar en įhrifin svona mikil.


Śt aš hlaupa - śt ķ voriš

Mér finnst voriš vera besti hlaupatķminn. Žį er allt į uppleiš ķ nįttśrunni og žvķ fylgir svolķtill stórhugur ķ huga hlauparans. Nś fer mašur ekki lengur śt aš hlaupa af vana eša reglusemi, heldur vegna žess aš mann langar til aš vera śti, rétta śr sér, svitna, anda aš sér fersku lofti og finna enn betur en endranęr aš mašur er hluti af nįttśrunni, en ekki bara einhver stofnun utan hennar.

Ķ bloggfęrslu 15. mars sl. skrifaši ég eitthvaš um hlaupaįform sumarsins. Žį gęldi ég m.a. viš žį hugmynd aš taka žįtt ķ Vormaražoni Félags maražonhlaupara, sem haldiš veršur į degi umhverfisins 25. aprķl nk. Nś er hins vegar ljóst aš ég verš ekki žar. Ég neyddist nefnilega til aš slaka ašeins į hlaupunum sķšari hluta marsmįnašar vegna mikils annrķkis viš vinnu. Ég hafši reyndar nógan tķma til aš hlaupa, en kaus aš nota hann frekar ķ annaš, t.d. til aš sofa. Žegar mašur hefur kosiš sér aš vinna nęstum tvöfalda vinnuviku, žį veršur eitthvaš annaš aš lįta undan, sem er aušvitaš bara fķnt. Ég valdi mér žetta jś allt sjįlfur!

fjallvegahlaupunum slepptum, žį er helsta hlaupaverkefni sumarsins maražonhlaupiš sem haldiš veršur į Akureyri 11. jślķ nk. ķ tengslum viš Landsmót UMFĶ. Ég įtti mér žann draum aš taka svo sem eitt upphitunarmaražon įšur, og fyrst aš Vormaražoniš er śr sögunni berast böndin aš Mżvatnsmaražoninu 30. maķ. Sjįum til meš žaš.

Hvaša mįli skiptir žaš annars aš ég hafi lįtiš vinnuna ganga fyrir hlaupunum sķšari hluta marsmįnašar? Jś, ég nenni ekkert aš hlaupa Maražonhlaup nema vera sęmilega undirbśinn. Žaš er nefnilega ekkert gaman aš žessu nema manni lķši skikkanlega langleišina. Ķ vetur hef ég aš mestu haldiš mig viš aš hlaupa žrisvar ķ viku, 40 km samtals. Žaš dugar mér alveg til aš halda lķkama og sįl ķ žokkalegu standi, en žaš dugar mér ekki sem undirbśningur fyrir maražon. Žį žarf nokkrar vikur meš fleiri ęfingum og meiri heildarvegalengd. Žaš var ekki fyrr en ķ nżlišinni vorviku aš ég komst ašeins upp śr vetrarfarinu; nįši fjórum hlaupum og samtals 57 km. Žar meš varš žetta lengsta hlaupavikan sķšan ķ september. Aprķlmįnušur stefnir lķka ķ aš verša lengsti aprķlmįnušur ęvisögunnar, kominn ķ 143 km og stefnir vonandi ķ 200.

Voriš er tķminn!


Ég vil nś samt stjórnlagažing!

Žaš viršist ljóst aš nśverandi žingi takist aš klśšra stjórnlagažinginu. Ég er ósįttur viš žessi mįlalok, žvķ aš hugmyndin um stjórnlagažing er aš mķnu mati ein af sterkustu hugmyndunum sem komiš hafa fram žessa sķšustu mįnuši og miša aš žvķ aš fela žjóšinni um stundarsakir hluta af žeim verkefnum sem žjóšin hefur lengi treyst žinginu fyrir, en žinginu hefur mistekist aš leysa. Hvers vegna nota menn ekki žetta tękifęri til aš byggja upp samband žings og žjóšar? Hvernig ķ ósköpunum geta menn veriš svona tregir? Getur krafan um breytingar oršiš öllu augljósari en hśn hefur veriš sķšustu mįnuši? Hvers vegna ętti žjóšin aš setja allt sitt traust į žį sem brugšist hafa trausti hennar?

Hugmynd sjįlfstęšismanna um sérstaka nefnd er svo sem įgęt. En vęntanlega myndi žingiš skipa žessa nefnd - og žar meš vęri allt sem fyrr. Žaš er nefnilega stór munur į žingskipašri nefnd og žjóškjörinni!

Annars eigum viš žetta kannski bara skiliš. Enginn fęr vķst verri stjórnvöld en hann kżs sér. Valdiš er hjį fólkinu, ekki satt. Kannski erum viš bara sįtt viš aš lįta drösla okkur upp į fljótsbakka fortķšarinnar ķ staš žess aš leggja upp ķ hina óumflżjanlegu vegferš yfir fljótiš. Verši okkur aš góšu!


mbl.is Ekki samkomulag ķ nefndinni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Finnar žora aš taka afstöšu!

Dómkirkjan ķ Helsinki. (Ljósm. Gitta)Finnska rķkisstjórnin hefur įkvešiš aš tekiš skuli tillit til umhverfisžįtta ķ öllum innkaupum rķkisins og stofnana žess frį og meš įrinu 2015. Jafnframt er męlst til žess aš a.m.k. 25% innkaupa til sveitarfélaga verši oršin vistvęn įriš 2010 og 50% įriš 2015. Įrleg innkaup opinbera geirans ķ Finnlandi nema um 27 milljöršum evra, eša um 15% af žjóšarframleišslu. Žessi įkvöršun rķkisstjórnarinnar mun žvķ óhjįkvęmilega hafa mikil įhrif į markašinn og hvetja fyrirtęki til umhverfisvęnni framleišsluhįtta.

Žessi tķšindi, sem tekin eru śr „Oršum dagsins“ ķ dag og af heimasķšu finnska umhverfisrįšuneytisins, lįta kannski lķtiš yfir sér viš fyrstu sżn. En tilfelliš er aš vegna mikilla umsvifa sinna hefur rķkisvaldiš meiri möguleika į žvķ en nokkur annar aš leiša markašinn ķ įtt aš umhverfisvęnni framleišsluhįttum. Um leiš eykst framboš į visthęfum vörum og žjónustu og verš žeirra lękkar. Žaš vill lķka svo skemmtilega til aš meš žvķ aš velja umhverfisvęnni vörur geta kaupendur dregiš śr kostnaši til lengri tķma litiš, jafnvel žótt veršlag breytist ekki neitt. Jafnframt minnkar losun gróšurhśsalofttegunda verulega. Gerš er góš grein fyrir žessum atrišum ķ nżrri skżrslu sem PricewaterhouseCoopers, Significant og Ecofys geršu fyrir Evrópusambandiš. Žar kemur m.a. fram aš ķ 7 löndum Evrópu hafi vistvęn opinber innkaup aš mešaltali leitt til 1,20% sparnašar og 25% samdrįttar ķ losun gróšurhśsalofttegunda. Ķ bįšum tilvikum vega flutningar, verklegar framkvęmdir og ręstižjónusta žyngst.

Įkvöršun finnsku rķkisstjórnarinnar er gott fordęmi fyrir žį ķslensku. Žaš er nefnilega ekki nóg aš undirrita stefnuyfirlżsingar um vistvęn innkaup. Menn žurfa aš setja sér bindandi markmiš til aš eitthvaš gerist! Žetta er spurning um aš žora aš taka afstöšu. Žaš ętti reyndar aš vera aušvelt ķ mįlum sem žessum, sem leiša bęši til betri afkomu fyrir nśverandi og komandi kynslóšir!!!

Orš dagsins
„Orš dagsins“ er aš finna į http://www.samband.is/dagskra21


Nęsta sķša »

Höfundur

Stefán Gíslason
Stefán Gíslason
Umhverfisstjórnunar-fræðingur í Borgarnesi
Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband