Leita ķ fréttum mbl.is

Kjarnorka er ekki mįliš

Ķ gęrkvöldi sżndi RŚV įhugaveršan fréttaauka um auknar vinsęldir kjarnorku mešal leištoga sumra nįgrannalandanna. Žaš er sem sagt greinilegt aš stjórnvöld ķ nokkrum Evrópulöndum, svo sem Svķžjóš, Bretlandi, Frakklandi og Ķtalķu, eru farin aš lķta į kjarnorku sem hentugan orkugjafa ķ framtķšinni, og tala jafnvel um sjįlfbęra žróun ķ žvķ sambandi. Žarna held ég aš menn séu į alvarlegum villigötum. Ég hef ekki möguleika į aš sökkva mér djśpt ķ röksemdafęrslur hvaš žetta varšar, en langar žó aš minnast lauslega į nokkur atriši:

1. Įhętta

Ķ žęttinum ķ gęrkvöldi kom m.a. fram aš įrlega dęju fjölmargir kolanįmumenn ķ nįmuslysum. Žetta er hįrrétt og ömurleg stašreynd. Augljóslega deyja miklu fleiri meš žessum hętti en ķ kjarnorkuslysum. Hins vegar er nęr śtilokaš aš bera žetta tvennt saman, žar sem įhęttan er ķ ešli sķnu svo grķšarlega ólķk. Ķ kolanįmum er slysatķšnin (lķkindin) hį og afleišingarnar miklar. Ķ kjarnorkuverum er slysatķšnin margfalt minni, en afleišingar margfalt meiri. Ķ raun er įhęttan af kjarnorkunni ólķk öllu öšru sem viš žekkjum, žar sem eitt óhapp, sem veršur kannski ekki nema į 1.000 įra fresti, getur eyšilagt afkomumöguleika tugmilljóna į einu bretti til langrar framtķšar, auk hugsanlegs mannfalls žegar slysiš į sér staš. Ķ žessu sambandi er athyglisvert aš tryggingafélög hafa, eftir žvķ sem ég best veit, ekki treyst sér til aš selja rekstrarašilum kjarnorkuvera tryggingar.

2. Loftslagsmįl

Helsta įstęša žess aš kjarnorkunni er aš vaxa fiskur um hrygg, er vęntanlega sś aš menn telja aš meš žvķ aš nota kjarnorku ķ staš orku śr jaršefnaeldsneyti sé hęgt aš draga verulega śr losun gróšurhśsalofttegunda, sem er jś aš flestra mati stęrsta umhverfisvandamįl samtķmans. Žetta er žó ekki einhlķtt. Ķ skżrslu sem unnin var fyrir rķkisstjórn Žżskalands į sķšasta įri kemur t.d. fram aš nż jaršgasorkuver losi minna af gróšurhśsalofttegundum en kjarnorkuver sem veita sömu žjónustu! Ķ skżrslunni er borin saman losun frį mismunandi orkuverum ķ öllu orkuvinnsluferlinu og litiš į venjuleg heimili sem grunneiningu. Žį er bśiš aš taka tillit til losunar vegna vinnslu śrans og losunar sem leišir óbeint af takmörkušum nżtingarmöguleikum į heitu vatni frį kjarnorkuverunum (vegna stašsetningar žeirra). Hęgt er aš lesa meira um žetta ķ bloggfęrslu sem ég skrifaši 1. jślķ 2008. Žar eru lķka tenglar į frekari upplżsingar.

3. Fjįrmögnun og rekstur

Svo viršist sem stofnkostnašur viš kjarnorkuver sé grķšarlega hįr ķ samanburši viš önnur orkuver. Ķ žokkabót viršist mönnum hafa gengiš afar illa aš gera trśveršugar kostnašarįętlanir, hverju sem žar er um aš kenna. Žannig skilst mér aš bygging į nżju kjarnorkuveri į eyjunni Olkiluoto viš vesturströnd Finnlands hafi įtt aš kosta 3 milljarša evra, en stefni nś ķ 6 milljarša. Ķ žokkabót įtti raforkuframleišsla ķ verinu aš hefjast įriš 2008, en nś er vķst bśiš aš seinka žvķ til įrsins 2012. Žetta er aušvitaš bara eitt dęmi, en sama mun vera uppi į teningnum ķ Bandarķkjunum, žar sem orkufyrirtęki veigra sér viš aš rįšast ķ byggingu kjarnorkuvera vegna žess hversu erfitt er aš įętla kostnašinn. Ķ tölum frį Alžjóšaorkumįlastofnuninni (International Energy Agency (IEA)) kemur lķka fram aš stofnkostnašur fyrir hverja kķlówattstund sem framleidd er ķ kjarnorkuverum stefni ķ aš verša sį hęsti sem um getur ķ samanburši viš ašra žekkta orkukosti. Žannig er žaš ekki ķ dag, en kostnašur viš kjarnorkuver er ekki sagšur geta lękkaš neitt aš rįši frį žvķ sem nś er ("Low Learning Rate") į mešan nżting t.d. vindorku og sólarorku veršur fljótt hagkvęmari meš aukinni framleišslu. Hvaš reksturinn varšar nęgir aš vķsa til žess sem fyrr var sagt um tryggingamįl kjarnorkuvera. Ķ žvķ felst ķ raun aš ekki er hęgt aš reka verin į višskiptalegum grunni, heldur verša rķki aš veita žeim įbyrgš.

4. Sjįlfbęrni

Ķ raun snżst žetta allt um žį spurningu hversu sjįlfbęr nżting kjarnorku geti veriš ķ samanburši viš ašra orkukosti. Žar greinir menn į. Į heimasķšu Alžjóšakjarnorkusambandsins mį lesa ķtarlega röksemdafęrslu fyrir sjįlfbęrninni, en Landsnefnd Bretlands um sjįlfbęra žróun hefur komist aš alveg gagnstęšri nišurstöšu. Spurningin um sjįlfbęrni er aušvitaš nįtengd spurningunni um öryggi.

Hér hef ég bara stiklaš į stóru. Hef ekki tķma ķ bili til aš vinna žetta betur og biš lesendur velviršingar į žvķ. En ef ég į aš rżna ķ framtķšina, žį tel ég augljóst aš frekari žróun kjarnorku (alla vega kjarnaklofnunar) til orkuvinnslu muni stöšvast mjög skyndilega innan fįrra įra, nefnilega viš nęsta stóra kjarnorkuslys. Slķk slys verša nefnilega fyrr eša sķšar. Sś žróun sem nś er ķ gangi er aš mķnu mati einfaldlega afleišing af žvķ aš tķminn sem lišinn er frį slysinu ķ Chernobyl 1986 er oršinn nógu langur til aš óttinn sé farinn aš gufa upp śr minninu. Nęsta slys mun endurręsa žennan ótta. Žannig virkar žaš bara meš mannshugann og slys af žessari stęršargrįšu. Žaš er bara alls ekkert aušvelt aš fįst viš įhęttur af žessu tagi, žar sem lķkurnar eru svona litlar en įhrifin svona mikil.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Takk fyrir žetta Stefįn. Ég sį ekki umfjöllunina ķ gęr ķ sjónvarpinu en óar viš henni samt. Kjarnorkumįlin voru tekin dįlķtiš fyrir į nįmskeiši um umhverfismįl į Indlandi sem ég var į 2007 og samkvęmt bókum vķsindamannanna žar er nįnast allt sem męlir į móti kjarnorkuverum til orkuöflunar. Viš rökin žķn hér aš framan vil ég bęta vandamįlum viš losun śrgangs frį verunum, sem eru fįrįnlega erfiš. Mér skilst aš Svķar séu komnir lengst en žeir séu samt ķ vandręšum. Vitum viš nokkuš hvaš viš erum aš gera framtķšarkynslóšum meš žvķ aš grafa śrganginn?

Svo er annaš, žó „rķku“ löndin geti haldiš aš einhverju leiti utanum sķn öryggis og śrgangsmįl er annaš uppi į teningnum vķšast hvar ķ heiminum. Ef Vesturlönd fęru aš vešja į kjarnorku į nęstu įrum vęri varla hęgt aš meina öšrum žaš. Ég heimsótti nokkrum sinnum kjarnorkubę ķ Tamil Nadu į sušur Indlandi og žar er mikiš um vinnuslys og įkvešnar tegundir veikinda mešal žorpsbśa.

Žóra Bryndķs Žórisdóttir (IP-tala skrįš) 20.4.2009 kl. 15:38

2 identicon

Hefur žś kynnt žér uppfęršar rannsóknir į žvķ hversu mikil eša lķtil įhrif slysiš viš Chernobyl hafši ?

Žaš kom öllum į óvart aš dżralķf og plöntur dafna į svęšinu og jafnvel žó bęši séu lķtillega geislavirk žį viršist žetta ekki hafa nein neikvęš įhrif. Jafnvel talaš um aš viš nęgileg smįan skammt getur žaš haft jįkvęš įhrif (!).

Žaš kollvarpar žeirri hugmynd aš öll geislavirkni sé hęttuleg sama ķ hversu miklu męli žvķ svo viršist sem aš lķtiš magn sé ekki skašlegt.

Žetta er žvķ meira spurning um aš vķsindin eru oršin betri varšandi raunverulegar afleišingar Chernobyl frekar en aš žetta sé gleymast. Mikill hręšsluįróšur į žessum tķma virtist gefa til kynna aš fleiri žśsundir hafi lįtist en raunveruleikinn er annar . Minnir aš talan hafi fariš śr 9-14.000 nišur ķ rétt svo 150 manns og žar af voru flestir ķ žvķ aš hreinsa upp sjįlfan geislavirka śrganginn.

Įróšurinn gaf hins vegar til kynna aš geislavirkninn hafi feršast alla leiš til Bretlands en žaš eru engar sannanir fyrir žvķ aš žaš hafi haft slęmar afleišingar ķ för meš sér žar.

Stundum er sannleikurinn pķnu sjokkerandi en hann er betri en hręšsluįróšur sem į sér ekki stošir ķ raunveruleikanum.

Örn Ingvar (IP-tala skrįš) 21.4.2009 kl. 09:44

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Stefán Gíslason
Stefán Gíslason
Umhverfisstjórnunar-fræðingur í Borgarnesi
Jan. 2020
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband