Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2009

Skemmtileg bók į fjallatindum

FjallatindĮ dögunum kom śt skemmtileg bók hjį Bókaśtgįfunni Hólum. Žetta er bókin Į fjallatindum eftir Bjarna E. Gušleifsson, en žar segir hann ķ mįli og myndum frį žvķ uppįtęki sķnu aš ganga į hęstu fjöll ķ öllum sżslum landsins.

Ķ tilefni af śtgįfu bókarinnar veršur efnt til göngu į Keili į morgun, eins og sjį mį auglżst ķ Mogganum og vķšar, ž.į.m. į heimasķšu Eymundson. Ég hvet allt įhugafólk um göngu, śtivist, Ķsland og góšan félagsskap til aš skella sér ķ žį göngu.

Žaš hefur aušvitaš engin įhrif į višhorf mķn til bókarinnar aš žar eru bróšir minn og fręndi į ašalaukahlutverkunum. Smile Žetta er bara skemmtileg bók meš fķnum myndum og léttri frįsögn. Og svo hefur fólk lķka bara gott af žvķ aš vera śti ķ nįttśrunni. Bókin hvetur til žess, og žó ekki vęri annaš, žį er žaš nóg įstęša til aš męla meš henni.


Er erfitt aš hlaupa móti vindi?

Ķ dag hljóp ég nokkra kķlómetra móti vindi. Til aš vera nś alveg heišarlegur er rétt aš taka fram aš žar sem ég hljóp aš heiman og aftur heim, eins og ég er vanur aš gera, žį hljóp ég nįttśrulega įlķka langt undan vindi lķka. Žessi athyglisverša en žó mjög hversdagslega lķfsreynsla, vekur upp žį spurningu hvort žaš sé erfišara aš hlaupa móti vindi, heldur en aš hlaupa įn mótvinds. Svariš fer hér į eftir:

Žaš er ekkert erfišara aš hlaupa móti vindi. Žaš er bara seinlegra. Į sama hįtt er ekkert erfišara aš hlaupa upp brekkur en į jafnsléttu. Žaš er bara seinlegra. Og allt er žetta spurning um hugarįstand!
Smile


Rokiš ķ rjśpnatalningu

Ķ morgun fór ég ķ įrlegan rjśpnatalningarleišangur vestur į Skógarströnd viš žrišja mann. Sį enga rjśpu, en hins vegar sįu sjónarvottar tvęr rjśpur fljśga yfir hausinn į mér į mešan ég var aš brjótast um ķ birkikjarrinu sem vex žarna eins og óšur arfi. Ekki bętti śr skįk aš ķ morgun var mjög hvasst į žessu svęši, en sem betur fer var śrhellisrigning nęturinnar lišin hjį žegar talning hófst.

Žessi rjśpnatalning er mikilvęgur hluti af hįvķsindalegri langtķmarannsókn į vegum Nįttśrufręšistofnunar. Ég er sķšur en svo nokkur frumkvöšull ķ žessum talningamįlum, heldur fę ég bara aš fljóta meš fręndum mķnum, žeim Sigurkarli og Sigurkarli. Viš göngum alltaf sömu leiš į sama svęši į hverju vori. Ég er įgętur ķ aš ganga, en hins vegar tek ég yfirleitt ekki eftir neinu, žvķ aš ég lķt į žaš sem skyldu mķna aš gera feršina upp ķ bundnu mįli žegar viš komum ķ hśs, og žaš žżšir aušvitaš ekkert aš reyna aš yrkja og glįpa į einhverja fugla samtķmis.

Mįliš snżst sem sagt um tvennt. Ķ fyrsta lagi:

Ķ rokinu rįfa' eftir handriti.
Ég er rjśpnatalningarbanditi.
Ķ žröngskornu fleeci
ég žvęlist ķ hrķsi
og žekkist į rispum ķ andliti.

Og ķ annan staš:

Rjśp09 024web
Žetta eru nś allar rjśpurnar sem ég sį ķ morgun.


Umhverfisvęnn stjórnarsįttmįli - aš mestu

Samstarfsyfirlżsing nżrrar rķkisstjórnar Samfylkingarinnar og Vinstri gręnna felur ķ sér mun meiri įherslu į umhverfismįl og sjįlfbęra žróun en įšur hafa sést ķ slķku plaggi. Ég er aš sjįlfsögšu afar sįttur viš žetta, enda er ég ekki ķ vafa um aš žessi įhersla er lykill aš bjartri framtķš žjóšarinnar til lengri tķma litiš. Sjįlfbęr žróun snżst jś um aš sjį samhengi hlutanna og aš horfa fram ķ tķmann ķ staš žess aš „hugsa eingöngu um stundarhaginn“. Hljóta ekki allir aš vera sammįla um aš žörf sé į žvķ?

Sjįlfum mér og e.t.v. öšrum til glöggvunar ętla ég hér į eftir aš tķna til helstu įkvęši samstarfsyfirlżsingarinnar sem varša umhverfismįl og sjįlfbęra žróun. Feitletra žaš sem mér finnst athyglisveršast. Žó aš ég sé eins og fyrr segir afar sįttur viš žessar įherslur, žį viršist mér reyndar einu atriši vera stórlega įfįtt, en žaš eru įformin ķ loftslagsmįlum. Ég kem nįnar aš žvķ ķ lok žessa pistils, en lķklega er žarna bara um aš ręša svonefnda „copy-paste“ villu frį tķš žarsķšustu rķkisstjórnar, sem sagt eitthvaš sem menn hafa gleymt aš fęra til betri vegar. En snśum okkur nś aš innihaldinu:

  1. Į fyrstu sķšu samstarfsyfirlżsingarinnar kemur fram aš ķ nżafstöšnum kosningum hafi meirihluti kjósenda veitt „jafnašarmönnum og félagshyggjufólki skżrt umboš til aš halda įfram og leiša til öndvegis nż gildi jöfnušar, félagslegs réttlętis, samhjįlpar, sjįlfbęrrar žróunar, kvenfrelsis, sišbótar og lżšręšis“. Žar segir einnig aš nż rķkisstjórn starfi „meš žessi gildi aš leišarljósi ķ žvķ skyni aš skapa norręnt velferšarsamfélag į Ķslandi, žar sem almannahagsmunir eru teknir fram yfir sérhagsmuni“.
  2. Ķ kaflanum um atvinnumįl (bls. 8) kemur fram aš įhersla verši „lögš į fjölbreytt atvinnulķf, jafnan en stöšugan hagvöxt, nżsköpun og sjįlfbęra nżtingu til lands og sjįvar“.
  3. Ķ sama kafla kemur fram aš rķkisstjórnin muni „beita sér fyrir žvķ aš mótuš verši heildstęš atvinnustefna fyrir Ķsland, byggš į jafnręši atvinnugreina, jafnrétti kynjanna, heilbrigšum višskiptahįttum og gręnni atvinnuuppbyggingu ķ samręmi viš hugmyndafręši sjįlfbęrrar žróunar“. Sérstaklega er tekiš fram aš žessi stefna „verši śtfęrš ķ formlegu samrįši stjórnvalda, sveitarfélaga, ašila vinnumarkašarins, og hįskólasamfélagsins“.
  4. Ķ umfjöllun um „Sóknarstefnu til framtķšar“ ķ sama kafla (bls. 9) kemur fram aš rķkisstjórnin vilji „efla gręna atvinnustarfsemi, žar meš talin verkefni žar sem hrein endurnżjanleg orka er nżtt į sjįlfbęran hįtt til veršmęta- og atvinnusköpunar. Lögš verši įhersla į aš kortleggja sóknarfęri Ķslands ķ umhverfisvęnum išnaši og żta undir fjįrfestingar meš tķmabundnum ķvilnunum og hagstęšu orkuverši“. Žar eru einnig kynnt įform um aš stušla „aš betri orkunżtingu, svo sem meš uppbyggingu išngarša og išjuvera, garšyrkjustöšva, endurvinnslu og annarrar starfsemi sem nżtir gufuafl sjįlfbęrra jaršvarmavirkjana“.
  5. Ķ kaflanum um fiskveišar (bls. 10) kemur fram aš markmiš sjįvarśtvegsstefnu rķkisstjórnarinnar sé „aš fiskveišar umhverfis landiš séu hagkvęmar og skapi veršmęti og störf en séu jafnframt sjįlfbęrar og vistvęnar og ķ samręmi viš alžjóšlegar skuldbindingar um verndun vistkerfa, lķfrķkis og hafsbotns“. Žar er lķka aš finna fyrirheit um aš „forsendur fyrir veišum og nżtingu sjįvarspendżra, sela og hvala, verši endurmetnar frį grunni meš tilliti til sjįlfbęrni og efnahagslegrar žżšingar fyrir žjóšarbśiš ķ heild sem og alžjóšlegra skuldbindinga og ķmyndar Ķslands“.
  6. Ķ kaflanum um fiskveišar er einnig fjallaš sérstaklega um verndun grunnslóšar. Žar kemur fram aš „kannašir verši möguleikar žess aš veišar afkastamikilla skipa į grunnslóš og inn į fjöršum verši takmarkašar frį žvķ sem nś er meš žaš aš markmiši aš treysta grunnslóšina sem veišislóš fyrir smęrri bįta og umhverfisvęnni veiši“.
  7. Tvęr blašsķšur af 17 blašsķšum samstarfsyfirlżsingarinnar (bls. 12-13) snśast sérstaklega um umhverfi og aušlindir. Kaflinn hefst į eftirfarandi yfirlżsingu: „Standa žarf vörš um sameign žjóšarinnar į nįttśruaušlindum sķnum. Einn af hornsteinum umhverfisstefnu rķkisstjórnarinnar er aš žęr séu nżttar meš sjįlfbęrum hętti. Stjórnarskrį lżšveldisins žarf aš breyta svo aš hśn verši grundvöllur umhverfisverndar til framtķšar. Stefna rķkisstjórnarinnar ķ umhverfismįlum byggir į meginreglum umhverfisréttar, svo sem varśšarreglunni og mengunarbótarreglunni, eins og žęr eru skilgreindar ķ alžjóšlegum samningum sem Ķsland er ašili aš. Umhverfisvernd sem hefur sjįlfbęra žróun samfélags og efnahags aš leišarljósi er sį grunnur sem nż atvinnu- og aušlindastefna stjórnarinnar byggir į. Žannig eru tekin mikilvęg skref ķ įtt til hins nżja gręna hagkerfis sem skilar jöfnum vexti, og tryggir aš ekki sé gengiš į höfušstól aušlindanna“.
  8. Ķ kaflanum um utanrķkis- og Evrópumįl (bls. 15) kemur fram aš norręnt samstarf verši „įfram einn af hornsteinum ķslenskrar utanrķkisstefnu en einnig veršur lögš įhersla į Evrópumįl, noršurslóšasamstarf og sjįlfbęra nżtingu aušlinda og alžjóšlega samvinnu į vettvangi Sameinušu žjóšanna og stofnana žeirra“. Ķ sama kafla kemur fram aš mįlefni noršurslóša verši forgangsmįl og aš „įhersla verši lögš į aš vernda viškvęmt lķfrķki svęšisins, sjįlfbęra nżtingu aušlinda og aukiš samstarf į Noršurlöndum um višbśnaš gegn umhverfisvį og slysum į noršurhöfum, leit og björgun“.
  9. Ķ kaflanum um stjórnkerfisbreytingar (bls. 17) kemur fram aš nżtt umhverfis- og aušlindarįšuneyti fįi „auk žeirra verkefna sem fyrir eru lykilhlutverk varšandi rannsóknir, nżtingarstefnu, rįšgjöf og verndun į sviši aušlindamįla. Žangaš flyst ennfremur umsżsla Rammaįętlunar um nżtingu vatnsafls og jaršvarma“.

Ég tel allt žaš sem hér hefur veriš nefnt afar jįkvętt frį sjónarhóli sjįlfbęrrar žróunar, sumt jafnvel svo jįkvętt aš tala megi um žįttaskil hvaš žaš varšar. Ķ žessu sambandi į ég sérstaklega viš kaflann um umhverfi og aušlindir, sjį punkt 7 hér aš framan. Žar er żmislegt sem ég hafši varla gert mér vonir um aš sjį ķ stjórnarsįttmįla į Ķslandi. Mér finnst of langt gengiš aš lķma allan kaflann inn ķ žessa fęrslu, en žarna er m.a. aš finna fyrirheit um aš:

  • Nįttśruvernd verši hafin til vegs og staša hennar innan stjórnarrįšsins styrkt til muna.
  • Sérstaklega skuli hugaš aš nįttśruvernd strandsvęša og verndunar svęša ķ sjó.
  • Frišlandiš ķ Žjórsįrverum verši stękkaš og frišun žess lokiš hiš fyrsta.
  • Nż nįttśruverndarįętlun til 2013 verši afgreidd į voržingi.
  • Rekstur og uppbygging žjóšgarša og frišlżstra svęša verši tekin til endurskošunar meš žaš aš markmiši aš sameina stjórn žeirra, styrkja stöšu žeirra og styšja viš fjölbreytta atvinnuuppbyggingu um allt land.
  • Kannašur verši grundvöllur žess aš leggja į umhverfisgjöld tengd feršažjónustu.
  • Vatnatilskipun ESB verši innleidd og ašlöguš ķslenskum ašstęšum.
  • Veršleggja losunarheimildir gróšurhśsalofttegunda og gera višskipti meš žęr möguleg.
  • Fram verši lögš nż skipulags- og mannvirkjalög verši meš įkvęšum um landsskipulagsstefnu.
  • Įhersla verši lögš į aš marka stefnu um lķffręšilegan fjölbreytileika.
  • Stašfesta Landslagssįttmįla Evrópu meš žaš aš markmiši aš vernda landslagsheildir og ósnortin vķšerni.
  • Endurskoša lög og reglur um sorphiršu og endurvinnslu meš žarfir almennings og umhverfis aš leišarljósi, svo markmiš um minni uršun og meiri endurvinnslu nįist.
  • Unnin verši įętlun um sjįlfbęrar samgöngur ķ samvinnu viš sveitarfélögin.
  • Innleišingu Įrósasamningsins ķ ķslenskan rétt verši hrašaš og naušsynlegar lagabreytingar kynntar į haustžingi 2009.
  • Efla fręšslu til almennings og fyrirtękja um vistvęn innkaup, umhverfismerkta vöru og gildi sjįlfbęrrar neyslu.
  • Tryggja aš erfšabreytt matvęli séu merkt žannig aš neytendum sé ljóst innihald matvęla viš innkaup.
  • Mótuš verši heildstęš orkustefna sem miši aš žvķ aš endurnżjanlegir orkugjafar leysi innflutta orku af hólmi.
  • Viš orkuframleišslu meš vatnsafli og jaršvarma verši gętt varśšar- og verndarsjónarmiša.
  • Ķsland standi viš loftslagsskuldbindingar sķnar og leggi fram metnašarfulla įętlun ķ loftslagsmįlum fyrir alžjóšlegu loftslagsrįšstefnuna ķ Kaupmannahöfn ķ desember 2009.
  • Gerš verši įętlun um orkusparnaš, jafnt fyrir atvinnufyrirtęki og heimili.
  • Lögš er rķk įhersla į aš ljśka gerš rammaįętlunar um nżtingu vatnsafls og jaršvarma sem allra fyrst og hśn verši lögš fyrir Alžingi į vetri komanda og fįi lögformlega stöšu ķ stjórnkerfinu.
  • Stušlaš verši aš gagnsęi ķ orkusölusamningum og leitaš leiša til aš aflétta leynd af orkuverši til erlendra stórišjufyrirtękja og stefnt aš jafnręši ķ veršlagningu raforku ķ ólķkum atvinnugreinum.

Mišaš viš žaš hugarfar sem mér finnst hafa rķkt ķ ķslenskum stjórnmįlum sķšan ég byrjaši aš skipta mér af umhverfismįlum aš einhverju marki um og upp śr 1990, žį er žessi upptalning nįnast ęvintżri lķkust. Aušvitaš į eftir aš koma ķ ljós hvernig gengur aš hrinda öllum žessum góšu įformum ķ framkvęmd. En ég er reyndar bjartsżnn į žaš, žvķ aš ég veit aš hugur žjóšarinnar stefnir ķ žessa įtt. Žar hefur oršiš mikil breyting, sem ég vil meina aš hafi byrjaš undir nišri į įrinu 2007. Auk žess bśum viš svo vel aš eiga stóran og ört vaxandi hóp af fólki sem kann til verka į žessu sviši og er tilbśiš aš lįta til sķn taka.

En svo ég taki nś Žórberg mér til fyrirmyndar og bjargi žessum pistli frį „slepjulegum aumingjaskap“, žį get ég ekki lįtiš hjį lķša aš benda į žetta eina atriši, sem ég nefndi ķ innganginum aš mér žętti vera stórlega įfįtt, eša meš öšrum oršum lķklega „copy-paste“ villu frį tķš žarsķšustu rķkisstjórnar. Ķ umhverfis- og aušlindakaflanum kemur nefnilega fram aš:

  • Lokiš verši viš ašgeršaįętlun um samdrįtt ķ losun gróšurhśslofttegunda um 50-75% til 2050, meš tķmasettum og tölulegum markmišum, eigi sķšar en voriš 2010.

Žetta meš tķmasettu og tölulegu markmišin eru orš ķ tķma töluš, en ķ mķnum huga er algjörlega augljóst aš markmiš um 50-75% samdrįtt ķ losun gróšurhśslofttegunda fram til įrsins 2050 er algjörlega śr takti viš žann veruleika sem blasir viš okkur og reyndar ķ hróplegu ósamręmi viš žaš įform ķ sama kafla aš Ķsland „leggi fram metnašarfulla įętlun ķ loftslagsmįlum fyrir alžjóšlegu loftslagsrįšstefnuna ķ Kaupmannahöfn ķ desember 2009“. Til aš hęgt sé aš tala um metnaš ķ žessu sambandi veršum viš aš setja markiš į 80-95% samdrįtt! Ég gef mér ekki tķma til aš rökstyšja žaš nįnar ķ žessum pistli, en vķsa į fyrri bloggskrif mķn um sama efni frį žvķ ķ mars sl. Žar er lķka aš finna tengil į enn eldri og ķtarlegri skrif.


mbl.is Nż rķkisstjórn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Svķnaskarš eftir 12 daga

Nś styttist ķ fyrsta fjallvegahlaup sumarsins. Į uppstigningardag, fimmtudaginn 21. maķ nk., ętla ég sem sagt aš hlaupa ķ góšum félagsskap yfir Svķnaskarš frį Esjumelum, upp meš Leirvogsį aš noršanveršu, og svo til noršurs milli Móskaršshnśka og Skįlafells, en žar er sem sagt sjįlft skaršiš. Ķ lokin liggur leišin nišur ķ Svķnadal og nišur į veginn inn Kjósina, meš endapunktinn skammt frį Vindįshlķš. Aš öllu forfallalausu veršur lagt ķ hann af Esjumelum umręddan dag kl. 14.00. Eftir žvķ sem ég kemst nęst eru žetta um 18 km, og hękkunin er svo sem 400 m.

Ašalleišin frį Reykjavķk vestur og noršurum lį um Svķnaskarš, allt žar til bķlvegur var lagšur meš ströndinni vestan viš Esjuna um 1930. Enn er jeppafęr slóši um skaršiš, sęmilega greišfęr syšst, en bżsna grófur og brattur žegar halla fer nišur ķ Kjósina aš noršanveršu. Geri rįš fyrir aš enn séu nokkrar fannir ķ skaršinu. Žigg meš žökkum hvers konar fróšleik um mįliš frį žeim sem til žekkja.

Örlķtiš meiri upplżsingar um leišina er aš finna į www.fjallvegahlaup.is.

Į žessari stundu veit ég um žrjį sem hafa fullan hug į aš slįst ķ för meš mér į žessari skemmtiför um Svķnaskarš. Öllum er velkomiš aš bętast ķ hópinn - į eigin įbyrgš. Gaman vęri samt aš vita af vęntanlegum feršafélögum fyrirfram. Žeir sem hafa įhuga į mįlinu geta t.d. sent mér tölvupóst į netfangiš stefan[hja]environice.is.


Kęruleysislegir ślfar

Ég hef oft grunaš Vegageršina um aš gera stórmįl śr lķtilli ófęrš, eša meš öšrum oršum aš reka žaš sem kalla mętti „ślfur-ślfur stefnu“, til aš fęla fólk frį žvķ aš vera aš flękjast eitthvaš śt ķ óvissuna, eša śt ķ vitleysuna, į illa bśnum bķlum. Reyndar hef ég veriš bżsna sįttur viš žetta, enda ašhyllist ég varśšarregluna og finnst varfęrni góš. En ķ kvöld žykir mér Vegageršin hafa sofiš į „ślfavaktinni“.

Ég skellti mér sem sagt til Akureyrar undir kvöldiš į drossķunni. Sem betur fer hafši ég lįtiš ógert aš rķfa undan henni loftbóludekkin sem ég nota į veturna, og gefa bestu nagladekkjum lķtiš sem ekkert eftir aš mķnu mati. Og sem betur fer hafši löggan lķka aš nokkru leyti vit fyrir žeim sem höfšu treyst į „ślfavakt“ Vegageršarinnar.

Eins og sęmilega fulloršnum sveitamanni sęmir, athugaši ég vešur og fęrš samviskusamlega į netinu įšur en ég lagši upp frį Borgarnesi um 6-leytiš. Sį aš žaš var bżsna hvasst į Holtavöršuheišinni, hįlka og skafrenningur. Allir ašrir hlutar leišarinnar frį Borgarnesi til Akureyrar voru hins vegar gręnir į kortinu, ž.e.a.s. greišfęrir. Ég taldi žvķ litlar lķkur į aš ég myndi lenda ķ vandręšum, žótt sjįlfsagt žyrfti aš fara aš öllu meš gįt į heišinni. Svo lagši ég af staš og afžakkaši boš betri helmingsins um aš fį lįnašan hinn bķlinn į heimilinu, sem er lķka enn į loftbóludekkjum og meš drifi į öllum hjólum ķ žokkabót.

Löggan stoppaši mig og alla ašra upp viš Dalsmynni, sagši aš bśiš vęri aš loka heišinni og žvķ vęri žjóšrįš aš fara Bröttubrekku og Laxįrdalsheiši. Ég var afar sįttur viš žaš, enda finnst mér leišinlegt aš lenda ķ byl, ófęrš og veseni. Löggan sagšist hafa žęr upplżsingar frį Vegageršinni aš Laxįrdalsheišin vęri greišfęr. Žaš var hśn svo sem lķka, en efst į henni var nś samt töluveršur snjór og krapi į veginum. Lįtum žaš nś vera. En į leišinni frį Hvammstanga og um žaš bil austur aš Gljśfurį var leišindavešur, töluveršur krapi į veginum og bara mjög višsjįrvert fęri. Žar höfšu bķlar enda fariš śt af og velt. Aš mķnu mati var žessi kafli hreinlega hęttulegur bķlum į sumardekkjum. Ég fór žvķ aš hafa įhyggjur af Vatnsskaršinu og Öxnadalsheišinni. Hringdi ķ upplżsingasķma Vegageršarinnar, 1777, og viti menn: Žar var sagt aš žaš vęri hįlka og skafrenningur į Holtavöršuheiši, (sem var žó hreinlega lokuš žegar žetta var), og svo įtti lķka aš vera éljagangur į Öxnadalsheiši og noršan viš Akureyri. Aš öšru leyti vęri leišin greišfęr. Žetta hljómaši nįttśrulega bara sem bull žegar mašur var nżbśinn aš lęšast ķ gegnum Vestur-Hśnavatnssżsluna.

Feršin gekk annars svo sem įgętlega žaš sem eftir var. Aš vķsu var dįlķtil hįlka į Vatnsskarši og sömuleišis smįvegis sitt hvorum megin ķ Öxnadalsheišinni.

Mér leišist aš vera neikvęšur, en ef žeir eru enn til sem fara inn į netiš eša hringja ķ upplżsingasķma Vegageršarinnar įšur en žeir rjśka af staš, žį fengu žeir verulega villandi upplżsingar žarna ķ kvöld. Ég hef įhyggjur af žvķ, ég verš aš segja žaš, sérstaklega žegar žessi tķmi er kominn - og Yarisfólkiš jafnvel fariš aš streyma noršur ķ land į bķlaleigubķlunum. Ég er hręddur um aš einhver žeirra hafi įtt erfiš augnablik į žessum greišfęru vegum dagsins.

Lķkur hér Vegageršarnöldri aš sinni.

ZBT90 004acweb
Žaš var ekki sérlega sumarlegt į Akureyri ķ kvöld žegar drossķan var komin
į leišarenda eftir mjśkan akstur į gręnum vegum.


mbl.is Bśiš aš opna Holtavöršuheiši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er rafmengun vanmetinn vandi?

Fréttir mbl.is og sjónvarpsins um lausn gįtunnar ķ Richardshśsi į Hjalteyri gefa tilefni til aš velta žvķ fyrir sér hvort rafmengun sé ef til vill stórlega vanmetiš vandamįl. Hęgt er aš nįlgast žessa umręšu meš żmsum hętti, en ķ žessum pistli ętla ég ašallega aš velta žessu fyrir mér meš Varśšarregluna ķ huga.

Višhorf vķsindasamfélagsins
Margir viršast halda aš rafsegulsviš sé eitthvert dularfullt eša jafnvel yfirskilvitlegt fyrirbęri. Svo er žó aš sjįlfsögšu ekki, heldur er fyrirbęriš vel žekkt ķ vķsindum og męlanlegt meš einföldum męlitękjum. Hins vegar fer tvennum sögum af įhrifum rafsegulsvišs į menn og skepnur. Sjįlfur hef ég ekki sökkt mér ofan ķ heimildir um žessi mįl, en almennt skilst mér aš žrįtt fyrir żmsar vķsbendingar telji „vķsindasamfélagiš“ enga vissu vera fyrir žvķ aš rafsegulsviš hafi skašleg įhrif į fólk, nema žį žar sem styrkur žess er grķšarlega mikill og langt umfram žaš sem gengur og gerist ķ daglegu umhverfi mešaljónsins. Hins vegar śtilokar žetta sama „samfélag“ ekki aš menn geti oršiš fyrir einhverjum skašlegum įhrifum, žó aš žaš hafi e.t.v. ekki veriš sannaš.

Varśšarreglan
Į heimsrįšstefnu Sameinušu žjóšanna um umhverfi og žróun ķ Rķó 1992 komu fulltrśar um 180 žjóša sér saman um svonefnda Varśšarreglu, sem er nįnar tiltekiš hluti af Rķóyfirlżsingunni sem samžykkt var į rįšstefnunni. Ķ daglegu tali er Varśšarreglan sögš fela žaš ķ sér aš nįttśran eigi aš njóta vafans, en reyndar er hśn ašeins flóknari en svo. Ķ örlķtiš styttri mynd segir Varśšarreglan, aš ekki megi nota skort į vķsindalegri fullvissu um hugsanleg skašleg įhrif sem rök til aš fresta varnarašgeršum. Ķ reynd fól samžykkt Varśšarreglunnar ķ sér aš sönnunarbyrši ķ umhverfismįlum fluttist af žeim sem taldi sig verša fyrir tjóni, yfir į meintan tjónvald.

Varśšarreglan og rafmengun
Žaš er įhugavert aš skoša umręšuna um rafmengun, (sem ég ętla hér eftir aš nota sem safnheiti yfir óęskilegt rafsviš og rafsegulsviš), śt frį Varśšarreglunni. Žaš hafa sem sagt komiš fram żmsar vķsbendingar um skašsemina, en flestir viršast žó telja aš fullvissu skorti. En žaš aš skašinn hafi ekki veriš sannašur, žżšir ekki aš hann hafi veriš afsannašur. Žess vegna ber ķ raun aš grķpa til varnarašgerša žar sem grunur um skašleg įhrif vaknar. Reyndar segir Varśšarreglan lķka eitthvaš um kostnašarhagkvęmni, sem žżšir aš ekki er hęgt aš ętlast til aš gripiš sé til varnarašgerša hvaš sem žęr kosta. Tilfelliš er hins vegar aš žessar ašgeršir kosta oft mjög óverulegar fjįrhęšir.

Vķsbendingar um skašsemi
En hverjar eru žį žessar vķsbendingar um skašleg įhrif rafmengunar į fólk og ašrar lķfverur? Žar er af nógu af taka. Dęmiš frį Hjalteyri er aušvitaš ein slķk vķsbending, og enn frekar ef rafmengunin veršur talin eiga žįtt ķ seišadauša ķ lśšueldisstöšinni žarna skammt frį. Eins eru til dęmi um įhrif į heilsufar bśfjįr. Ég hef rętt žį hliš lauslega viš dżralękna, og ķ žeirri stétt kannast menn viš dęmi af žessu tagi. Ég man sjįlfur eftir einu slķku śr fyrrverandi nįgrenni mķnu. Žar uršu mikil vanhöld į fulloršnu fé į hśsi um vetrartķma, nįnar tiltekiš af svonefndri Hvanneyrarveiki, sem er fóšureitrun af völdum bakterķu, Listeria aš mig minnir. Engin skżring fannst į žessu lengi vel, fóšriš virtist a.m.k. ekki verra en gengur og gerist. Viš athugun kom sķšan ķ ljós aš jaršskaut ķ fjįrhśsunum var brunniš sundur af ryši, og eftir aš žvķ var kippt ķ lag hętti krankleikinn ķ fénu. Žarna er aušvitaš ekki hęgt aš sanna orsakasamhengiš, žar sem ekki er mögulegt aš śtiloka įhrif annarra žįtta. En vķsbendingin er alla vega sterk, žó aš „vķsindalega fullvissu“ skorti. Önnur dęmi hef ég heyrt um fósturlįt ķ saušfé og fleira slķkt. Hvaš mannfólkiš varšar, žį eru til żmsar vķsbendingar um aš tķšni tiltekinna sjśkdóma, svo sem krabbameins, gigtarsjśkdóma, mķgrenis, MS o.fl. sé hęrri ķ tilteknum hśsum, eša tilteknum ķbśšahverfum en annars stašar. Sama gildir reyndar um tiltekna vinnustaši. Žarna skortir žó lķka „vķsindalega fullvissu“, žvķ aš mörg önnur atriši geta spilaš inn ķ, svo sem erfšažęttir, mataręši eša ašrir lķfsstķlsžęttir hjį einstökum fjölskyldum, hugsanleg efnamengun o.s.frv. Auk žess er tķšni margra sjśkdóma af žessu tagi žaš lįg aš faraldsfręšilegar rannsóknir eru erfišar ķ framkvęmd.

Einföld nišurstaša!
Nišurstašan śr žessu spjalli er svo sem einföld: Fjarvist sönnunar er ekki fjarvistarsönnun! Žess vegna ber aš grķpa til varnarašgerša žar sem grunur vaknar. Fyrsta ašgeršin felst vęntanlega ķ aš męla rafmengun ķ viškomandi hśsi eša į viškomandi svęši. Žar koma reyndar fleiri žęttir en raflagnir viš sögu, ž.m.t. svonefndar jaršįrur, sem vęntanlega fylgja sprungum ķ bergi. Gefi męling tilefni til er sķšan sjįlfsagt aš rįšast ķ śrbętur į jaršskautum, en žeim er vafalaust vķša mjög įbótavant, bęši ķ hķbżlum manna og dżra. Fleiri lausnir eru til - og fęstar mjög kostnašarsamar.

Frekari upplżsingar
Žeir sem vilja lesa sér til um žessi mįl geta m.a. sótt ķ mikinn fróšleiksbanka į heimasķšu Valdemars Gķsla Valdemarssonar, rafeindavirkjameistara, en hann hefur haldiš til haga grķšarlegu tenglasafni śr żmsum įttum. Svo mį benda į įgętan bękling um rafsegulsviš į heimasķšu Landsnets. Žar er ešlilega fariš varlega ķ sakirnar, en meginnišurstašan er žó sś sama og ķ žessum pistli, ž.e. aš žó aš skašleg įhrif hafi ekki veriš sönnuš, žį sé ekki hęgt aš śtiloka žau.

Sem sagt: Vanmetinn vandi!
Ég held aš rafmengun sé vanmetinn vandi, jafnvel stórlega vanmetinn. Žaš er óžarfi aš lķta į žetta sem eitthvert feimnismįl eša hindurvitni, fyrirbęriš er vel žekkt og all mikiš rannsakaš, og meš hlišsjón af Varśšarreglunni er sjįlfsagt aš kanna sitt nįnasta umhverfi og grķpa til varnarašgerša ef męlingar gefa tilefni til žess. Mašur žarf ekkert aš vera viss um skašsemina. Žaš er nóg aš vera ekki viss um skašleysiš. Og ódżr ašgerš sem kannski getur fyrirbyggt eitt krabbameins- eša MS-tilfelli er alveg örugglega kostnašarhagkvęm!


mbl.is Dęlustöš Noršurorku olli torkennilegu hljóši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mohamed Nasheed og loftslagsbreytingar

Mér finnst umręšan hérlendis um loftslagsbreytingar frekar kęruleysisleg. Jś, menn tala um aš žaš muni eitthvaš hlżna - og žį verši aušveldara aš rękta eitt og annaš. Svo heyrist lķka minnst į aš žaš hękki eitthvaš ķ sjónum, kannski um nokkra tugi sentimetra į öldinni, og aš žetta žurfi menn aš hafa į bak viš eyraš ķ skipulagsvinnu. Žaš verši sem sagt skynsamlegt aš byggja ekki alveg nišri ķ fjöruboršinu.

Žessi kęruleysislega umręša er svo sem skiljanleg, žvķ aš žetta er žaš sem blasir viš ķ nįnasta umhverfi okkar, alla vega ef mašur horfir fram hjį nokkrum öšrum žįttum. En viš erum ekki ein ķ heiminum. Hugsum okkur t.d. žį framtķš sem blasir viš ķbśum Maldķveyja sušvestur af Indlandi. Žar er mešalhęš yfir sjįvarmįli 1,5 metrar - og hęsta „fjalliš“ bara 2,4 m, žannig aš eyjarnar munu einfaldlega hverfa ķ hafiš innan 100 įra takist ekki aš hefta loftslagsbreytingarnar. Į Maldķveyjum bśa hįtt ķ 400 žśsund manns, ž.e. töluvert fleiri en į Ķslandi.

Įstęša žess aš ég nefni Maldķveyjar einmitt nśna er sś, aš ķ dag var tilkynnt aš Mohamed Nasheed, forseti Maldķveyja, hlyti veršlaun Minningarsjóšs Önnu Lindh ķ įr, en eins og margir muna var Anna Lindh utanrķkisrįšherra Svķžjóšar frį 1998 žar til hśn var myrt ķ Stokkhólmi 11. september 2003. Veršlaunin fęr Mohamed  fyrir framlag hans til aš tengja mannréttindabarįttu og loftslagsbreytingar, svo og fyrir hlut hans ķ lżšręšisvęšingu eyjanna. Mohamed Nasheed komst til valda sem forseti Maldķveyja ķ lżšręšislegum kosningum į sķšasta įri, en įšur hafši hann setiš sem samviskufangi vegna andstöšu sinnar viš stjórnvöld sem rįšiš höfšu eyjunum nęstu 30 įr į undan.

Mohamed Nasheed hefur įtt stóran žįtt ķ žvķ aš koma mannlegu hlišinni į loftslagsbreytingum į dagskrį ķ alžjóšlegum samningavišręšum um loftslagsbreytingar.

Sjį einnig:
Frétt į heimasķšu Nįttśruverndarsamtaka Ķslands ķ dag
Frétt į heimasķšu Minningarsjóšs Önnu Lindh
Og
upplżsingar um Maldķveyjar ķ upplżsingasafni CIA

Mohamed Nasheed
Mohamed Nasheed, forseti Maldķveyja. Myndin er tekin aš lįni
af heimasķšu Minningarsjóšs Önnu Lindh.


Vesturland er nįttśrulega best

Ęi ég er alveg strand,
andinn hįs og stašur.
Veit ég samt aš Vesturland
er voša góšur stašur.

(Fann žetta ķ 5 įra gömlum tölvupósti og žótti fyndiš.
(Žaš er kannski žetta meš „sjįlfs sķn hugsun“)).
Smile


Ķ spor risaešlunnar

DinosaurbrillEnn eru margir ķ afneitun ķ loftslagsmįlum. Žess sér staš bęši į sķšum Morgunblašsins og ķ annarri umręšu manna į mešal. Žeir sem eru ķ afneitun beita żmsum rökum, benda t.d. į aš styrkur koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu hafi veriš miklu hęrri fyrir milljón įrum eša svo - og žess vegna geti ekki skipt mįli žó aš hann žokist eitthvaš upp fyrir 0,4 eša 0,5 prómill.

Ég er sammįla sęnska ofurbloggaranum Hans Nilsson, sem segir aš žeir sem nota styrk koltvķsżrings į forsögulegum tķma sem rök ķ loftslagsumręšunni, minni mann į risaešlur ķ fleiri en einum skilningi.

Ég męli meš bloggsķšu Hans Nilsson fyrir žį sem hafa gaman af gagnrżnni umręšu og eru sęmilega lęsir į sęnsku.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Höfundur

Stefán Gíslason
Stefán Gíslason
Umhverfisstjórnunar-fræðingur í Borgarnesi
Jan. 2020
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband